Vasario 17 d. – Pelenų trečiadienis
(Nuo šios dienos atnaujinamos šv. Mišios su žmonėmis)

Brangūs broliai ir seserys, kiekvienas gyvenimo etapas yra tikėjimo, vilties ir meilės laikas. Kvietimas išgyventi Gavėnią kaip atsivertimo, maldos ir dalijimosi gėrybėmis kelionę tepadeda mums asmenine ir bendruomenine atmintimi grįžti į tą tikėjimą, kuris kyla iš gyvojo Kristaus, į viltį, gaivinamą Šventosios Dvasios dvelkimu, ir į meilę, kurios neišsemiama versmė yra gailestinga Tėvo širdis. (Popiežiaus Pranciškaus žinia 2021 m. Gavėnios proga. Visą tekstą perskaityti galima čia)

Visą dieną šventovėje galėsite surasti pelenų, kuriuos galėsite pasiimti ir parnešti savo artimiesiems.

Šv. Mišios:

7.00, 10.00, 12.00, 18.00, 20.00 – lietuvių kalba,
16.00 – lenkų kalba

Šią dieną išpažinčių klausoma:

10.45–14.00, 15.00–15.45, 17.00–17.45, 19.00–19.45

Šv. Komunijos priėmimas ir pelenų barstymas, nedalyvavusiems šv. Mišiose šventovės viduje:

8.00, 11.00, 13.00, 14.00, 14.55, 17.00, 19.00, 21.00

8.00, 11.00, 13.00, 14.00, 14.55, 17.00, 19.00, 21.00

Primename, kad Pelenų Trečiadienį yra privalomas pasninkas.

Šv. Mišių intenciją galite užrašyti čia: https://bit.ly/38fL3EM
Švč. Sakramento adoracijos ir šv. Mišių transliacija: https://bit.ly/354FRlk

Dievo Gailestingumo šventovė. Dominikonų g. 12, Vilnius

Popiežiaus Pranciškaus žinia 2021 m. Gavėnios proga

„Štai keliaujame į Jeruzalę...“ (Mt 20, 18)

Gavėnia: tikėjimo, vilties ir meilės atnaujinimo laikas

Brangūs broliai ir seserys,

Jėzus, paskelbdamas mokiniams apie savo kančią, mirtį ir prisikėlimą ir taip vykdydamas Tėvo valią, atskleidžia jiems savo misijos giliąją prasmę ir kviečia juos dalyvauti šioje misijoje dėl pasaulio išganymo.

Eidami Gavėnios keliu, vedančiu į Velykų šventes, atminkime Tą, kuris „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 8). Šiuo atsivertimo laiku atnaujinkime savo tikėjimą, semkimės vilties „gyvojo vandens“ ir atvira širdimi priimkime Dievo meilę, kuri mus perkeičia į brolius ir seseris Kristuje. Velykų naktį atnaujinkime savo Krikšto pažadus, kad atgimtume kaip nauji vyrai bei moterys Šventosios Dvasios veikimo dėka. Jau pati Gavėnios kelionė, panašiai kaip visas krikščioniškojo gyvenimo kelias, yra visa nušviesta Prisikėlimo šviesos, kuri atgaivina norinčiųjų sekti Kristumi mintis, nuostatas bei pasirinkimus.

Jėzaus mokyme skelbiami pasninkas, malda ir išmalda (plg. Mt 6, 1–18) sąlygoja ir išreiškia mūsų atsivertimą. Neturto ir atsižadėjimo kelias (pasninkas), meilingas žvilgsnis į sužeistą žmogų ir meilės gestai jo atžvilgiu (išmalda), taip pat vaiko dialogas su Tėvu (malda) leidžia mums įgyvendinti nuoširdų tikėjimą, gyvą viltį ir veiklią meilę. 

1. Tikėjimas kviečia mus priimti Tiesą ir tapti jos liudytojais Dievo, taip pat mūsų brolių bei seserų akivaizdoje

Šiuo Gavėnios laiku priimti ir išgyventi Kristuje apreikštą Tiesą pirmiausia reiškia atverti širdis Dievo žodžiui, kurį Bažnyčia mums perteikia iš kartos į kartą. Ši Tiesa nėra intelektinė konstrukcija, rezervuota nedaugeliui rinktinių, itin išlavintų protų, bet yra žinia, kurią gauname ir galime suprasti turėdami širdį, atvirą Dievo didybei, suprasdami, kad Jis mus myli pirma, negu tai suvokiame. Ta Tiesa yra pats Kristus, kuris visiškai priimdamas mūsų žmogystę tapo Keliu – reikliu, bet atviru visiems, – vedančiu į Gyvenimo pilnatvę. 

Pasninkas, išgyvenamas kaip atsižadėjimo patirtis, veda pasninkaujančius širdies paprastume iš naujo atskleisti Dievo dovaną ir suprasti savo kaip kūrinių tikrovę: esame sukurti pagal jo paveikslą ir panašumą ir jame randame pilnatvę. Pasninkaujantysis sutinka priimti neturtą ir tapti beturčiu su kitais vargdieniais, jis „kaupia“ gaunamos ir kitiems dalijamos meilės turtą. Taip suvokiamas ir praktikuojamas pasninkas padeda mylėti Dievą ir artimą, nes, kaip moko šv. Tomas Akvinietis, meilė yra judesys, nukreipiant dėmesį į kitą, tapatinantis su kitu (plg. Fratelli tutti, 93).

Gavėnia yra laikas tikėti, tai yra priimti Dievą mūsų gyvenime ir leisti jam „apsigyventi“ pas mus (plg. Jn 14, 23). Pasninkauti reiškia išlaisvinti mūsų būtį nuo visko, kas ją slegia, nuo persisotinimo informacija, tiek teisingomis, tiek melagingomis žiniomis, taip pat nuo vartojimo gėrybių, idant atvertume savo širdies duris Tam, kuris ateina kaip visiškas beturtis, bet drauge yra „pilnas malonės ir tiesos“ (Jn 1, 14), jis Dievo Sūnus, mūsų Gelbėtojas.

2. Viltis kaip „gyvasis vanduo“, įgalinantis mus tęsti kelionę

Samarietė, kurią Jėzus prašo duoti jam atsigerti prie šulinio, nesupranta, kai jis sako, kad gali jai duoti „gyvojo vandens“ (Jn 4, 10). Iš pradžių ji natūraliai galvoja apie paprastą vandenį, tačiau Jėzus turi omenyje Šventąją Dvasią, kuria gausiai apdovanos Velykų slėpinyje ir kuri mums įlies nenuviliančią viltį. Pranašaudamas savo kančią ir mirtį Jėzus jau skelbia viltį, sakydamas, kad „trečią dieną jis prisikels“ (Mt 20, 19). Jėzus kalba mums apie ateitį, kurią plačiai atvėrė Tėvo gailestingumas. Su juo ir jo dėka turėti viltį reiškia tikėti, kad istorija nepasibaigia mūsų klaidomis, mūsų prievarta ir neteisybe, nei nuodėme, kuri nukryžiuoja meilę. Tai reiškia semtis Tėvo atleidimo iš jo atvertos Širdies. 

Dabartinėmis susirūpinimą keliančiomis aplinkybėmis, kai viskas atrodo trapu ir netikra, kalbėjimas apie viltį gali atrodyti provokacija. Tačiau Gavėnios laikas skirtas tam, kad viltingai atgręžtume žvilgsnį į Dievo kantrybę: jis ir toliau rūpinasi savo kūriniais, nors mes dažnai su jais elgiamės blogai (Enciklika Laudato si', 32–33. 43–44). Tai susitaikinimo viltis, į tai mus aistringai ragina šventasis Paulius: „Susitaikinkite su Dievu“ (2 Kor 5, 20). Gavę atleidimą per Atgailos sakramentą, kuris yra kertinis mūsų atsivertimo procese, savo ruožtu tampame atleidimo perteikėjais: patys priėmę atleidimą, galime atleisti kitiems, gebėdami dėmesingai vesti dialogą ir savo elgsena guosdami sužeistus žmones. Dievo atleidimas, perduodamas taip pat per mūsų žodžius bei gestus, leidžia mums išgyventi Velykų brolybę. 

Gavėnios metu būkime atidesni sakydami „drąsinančius, guodžiančius, stiprinančius, raminančius, skatinančius žodžius, o ne tokius, kurie žemina, liūdina, erzina, niekina“ (Enciklika Fratelli tutti, 223). Kartais norint suteikti vilties pakanka būti „draugišku žmogumi, atidedančiu šalin savo baimes ir skubėjimą, pakanka atkreipti dėmesį, padovanoti šypseną, pasakyti ugdantį žodį, kad vyraujančio abejingumo aplinkoje atsivertų klausymosi erdvė“ (ten pat, 224).

Susikaupime ir tylioje maldoje viltis mums duodama kaip įkvėpimas ir vidinė šviesa, nušviečianti mūsų misijos iššūkius ir pasirinkimus. Todėl esmingai svarbu susikaupti maldai (plg. Mt 6, 6) ir slaptoje sutikti švelnumo Tėvą.

Gavėnią išgyventi viltingai reiškia suvokti, kad Jėzuje Kristuje esame naujo laiko liudininkai, kai Dievas „visa daro nauja“ (plg. Apd 21, 1–6). Tai reiškia priimti Kristaus viltį: jis atiduoda savo gyvybę ant kryžiaus, o Dievas jį prikelia trečiąją dieną; tai reiškia būti visuomet pasirengusiems „įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį“ (1 Pt 3, 15).

3. Mūsų tikėjimo ir vilties aukščiausia išraiška yra meilė, išgyvenama sekant Kristumi, rodant dėmesį ir užuojautą kiekvienam žmogui

Meilė džiaugiasi matydama kitą augant. Todėl ji kenčia, kai artimas vargsta: yra vienišas, ligonis, benamis, niekinamas, stokojantis... Meilė yra širdies polėkis, skatinantis pranokti save ir kuriantis dalijimosi bei bendrystės ryšį.

„Socialinės meilės dėka galima eiti link meilės civilizacijos, į kurią visi galime jaustis esą pašaukti. Meilė savo universalia dinamika gali kurti naują pasaulį, nes ji nėra bergždžias jausmas, bet geriausias būdas atrasti visų vystymosi veiksmingus kelius“ (Fratelli tutti, 183). 

Meilė yra dovana, suteikianti mūsų gyvenimui prasmę; jos dėka stokojančius laikome savo šeimos nariais, bičiuliais ir broliais. Jei dalijamasi su meile, net nedideli ištekliai niekada nesibaigia, bet tampa gyvenimo ir laimės rezervu. Taip nutiko su Sareptos našlės miltais ir aliejumi, kai ji paaukojo paplotėlį pranašui Elijui (plg. 1 Kar 17, 7–16); taip pat ir su duonos kepaliukais, kuriuos Jėzus laimino, laužė ir davė mokiniams išdalyti miniai (plg. Mk 6, 30–44). Taip įvyksta su mūsų išmalda, maža ar didele, jei ją aukojame džiugiai ir paprastai.

Gavėnią išgyventi su meile reiškia rūpintis kenčiančiais, apleistais ir besibaiminančiais dėl Covid-19 pandemijos. Suvokdami didelį netikrumą dėl ateities, atmindami žodį, kuriuo Dievas prabyla savo Tarnui: „Nebijok, nes aš išpirkau tave“ (Iz 43, 1), su meile dovanokime pasitikėjimo žodį, kuris padėtų kitam pajusti, kad Dievas myli jį kaip vaiką. 

„Tik tokiu žvilgsniu, meilės perkeistu akiračiu suvokiant kito žmogaus orumą, vargšai yra pripažįstami ir vertinami dėl jų didžio orumo, gerbiami su savo gyvensena ir kultūra ir dėl to iš tikrųjų integruojami į visuomenę“ (Fratelli tutti, 187).

Brangūs broliai ir seserys, kiekvienas gyvenimo etapas yra tikėjimo, vilties ir meilės laikas. Šis kvietimas išgyventi Gavėnią kaip atsivertimo, maldos ir dalijimosi gėrybėmis kelionę tepadeda mums asmenine ir bendruomenine atmintimi grįžti į tą tikėjimą, kuris kyla iš gyvojo Kristaus, į viltį, gaivinamą Šventosios Dvasios dvelkimu, ir į meilę, kurios neišsemiama versmė yra gailestinga Tėvo širdis.

Išganytojo Motina Marija, likdama ištikima kryžiaus papėdėje ir Bažnyčios širdyje, tepalaiko savo rūpestingu buvimu, o Prisikėlusiojo palaiminimas telydi mus kelionėje į Velykų šviesą. 

Roma, Šv. Jono bazilika Laterane, 2020 m. lapkričio 11-oji, šventojo Martyno Turiečio liturginio minėjimo diena

Pranciškus

https://lvk.lcn.lt/naujienos/,447

Popiežiaus Pranciškaus žinia 29-osios Pasaulinės ligonių dienos proga

„Turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai“ (Mt 23, 8) 

Pasitikėjimo santykis kaip rūpinimosi ligoniais pagrindas

Brangūs broliai ir seserys,

29-osios Pasaulinės ligonių dienos minėjimas 2021 m. vasario 11-ąją, Lurdo Švč. Mergelės Marijos liturginio minėjimo dieną, yra tinkama proga atkreipti ypatingą dėmesį į ligonius, taip pat jais besirūpinančiuosius tiek sveikatos apsaugos institucijose, tiek šeimose ar bendruomenėse. Mąstau ypač apie tuos, kurie visame pasaulyje kenčia dėl koronaviruso pandemijos padarinių. Visiems, ypač vargingiausiems ir esantiems visuomenės paribiuose, reiškiu dvasinį artumą ir patikinu, kad Bažnyčia juos myli ir jais rūpinasi.

1. Šios Pasaulinės dienos tema kyla iš Evangelijos ištraukos, kur Jėzus kritikuoja veidmainius, kurie kalba, bet nedaro (plg. Mt 23, 1–12). Kai tikėjimas paverčiamas vien nevaisingu žaidimu žodžiais, nesiejamas su kito žmogaus istorija bei poreikiais, tuomet stinga sąryšio tarp išpažįstamo ir realiai išgyvenamo tikėjimo. Tai rimta grėsmė; todėl Jėzus pasitelkia stiprius žodžius, įspėdamas dėl pavojaus, kai žmogus paverčia stabu save patį. Jis sako: „Turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai“ (8 eil.).

Jėzaus nukreipta kritika į tuos, kurie „kalba bet nedaro“ (3 eil.), yra išganinga visada ir visiems, nes niekas nėra atsparus veidmainystės blogiui; tai didžiulis blogis, trukdantis mums skleistis kaip vienintelio Tėvo vaikams, pašauktiems gyventi visuotinėje brolybėje. 

Jėzus rodo veidmainystei visiškai priešingą elgsenos pavyzdį mūsų brolių ar seserų poreikių akivaizdoje. Jis siūlo sustoti, išklausyti, užmegzti tiesioginį ir asmeninį santykį su kitu žmogumi, pajausti jam ar jai empatiją bei užuojautą, leistis paliečiamam kito kančios, kad įsipareigotume jam patarnauti (plg. Lk 10, 30–35). 

2. Ligos patirtis leidžia mums pajusti savo pažeidžiamumą, o drauge ir įgimtą kitų žmonių poreikį. Vis aiškesnė tampa mūsų kaip kūrinių būklė ir akivaizdžiai išgyvename savo priklausomybę nuo Dievo. Kai sergame, mūsų protus ir širdis persmelkia netikrumas, baimė, o kartais net sąmyšis; atsiduriame bejėgiškumo situacijoje, kadangi mūsų sveikata nepriklauso nuo mūsų gebėjimų ar mūsų „rūpesčio“ (plg. Mt 6, 27).

Liga verčia užduoti prasmės klausimą, kuris tikėjimu adresuojamas Dievui: tuo klausimu ieškome naujo būties prasmingumo ar naujos krypties, ir kai kada ne iš karto pavyksta rasti atsakymą. Šiose varginančiose paieškose ne visada įstengia padėti mūsų bičiuliai ar šeimos nariai.

Šiuo atžvilgiu pamokoma yra biblinė Jobo figūra. Jo žmona ir bičiuliai neįstengia būti drauge jo nelaimėje; priešingai, jie kaltina jį, tuo dar sustiprindami jo vienišumą ir sumaištį. Jobas nugrimzta į apleistumo ir nesupratimo būseną. Tačiau būtent dėl to kraštutinio trapumo, Jobui atmetus bet kokią veidmainystę ir renkantis atvirumo kelią Dievo ir kitų žmonių atžvilgiu, jo atkaklus šauksmas pasiekia Dievą, kuris galiausiai atsiliepia, atverdamas prieš jį naują perspektyvą. Jis patvirtina, kad Jobo kentėjimas nėra bausmė; tai nėra nutolimo nuo Dievo ar jo abejingumo ženklas. Todėl iš sužeistos ir išgydytos Jobo širdies kyla pulsuojantis ir jaudinantis Viešpačiui skirtas pareiškimas: „Buvau girdėjęs gandus apie tave, bet dabar mano akys regi tave“ (Job 42, 5).

3. Liga visada turi veidą, ir ne vieną: jos veidas yra kiekvieno ligonio, taip pat tų žmonių, kurių nepaisoma, kurie jaučiasi atmesti, socialinio neteisingumo aukos, kurioms visuomenė negarantuoja pamatinių teisių (plg. Enciklika Fratelli tutti, 22). Dabartinė pandemija atskleidė daugybę trūkumų sveikatos apsaugos sistemose, taip pat teikiant ligoniams pagalbą. Seniems žmonėms, silpniausiems ir pažeidžiamiausiems ne visada užtikrinama prieiga prie sveikatos apsaugos, pagalba ne visuomet teikiama laikantis teisingumo. Tai priklauso nuo politinių sprendimų, išteklių administravimo būdo ir atsakingų pareigūnų angažavimosi. Investuoti lėšas į ligonių slaugą ir pagalbą jiems yra prioritetas, susijęs su principu, jog sveikata yra pirmaeilis bendrasis gėris. Tuo pat metu pandemija išryškino sveikatos apsaugos darbuotojų, savanorių, darbininkų, kunigų, vienuolių atsidavimą ir didžiadvasiškumą: jie profesionaliai, pasiaukodami, atsakingai ir rodydami artimo meilę teikė pagalbą, rūpinosi, slaugė, guodė ir tarnavo daugeliui ligonių bei jų šeimų. Tai tyli daugybė vyrų ir moterų, apsisprendusių žvelgti į tuos veidus, pasirūpinti pacientų žaizdomis, nes jie jautėsi esą jiems artimi dėl bendro priklausymo žmonijos šeimai. 

Artumas yra tikrai brangus balzamas, teikiantis paramą ir paguodą tiems, kurie kenčia ligoje. Būdami krikščionys artumą išgyvename kaip Jėzaus Kristaus, Gerojo Samariečio, meilės išraišką: jis užjausdamas tampa artimas kiekvienam nuodėmės sužeistam žmogui. Šventosios Dvasios veikimu vienydamiesi su juo esame pašaukti būti gailestingi kaip Tėvas ir mylėti ypač sergančius, silpnuosius ir kenčiančius brolius (plg. Jn 13, 34–35). Tą artumą išgyvename ne tik asmeniškai, bet ir bendruomeniškai: broliška meilė Kristuje suburia bendruomenę, kuri geba gydyti, nė vieno neapleidžia, bendruomenę, kuri įtraukia ir priima, ypač pačius silpniausius. 

Čia norėčiau priminti, koks reikšmingas broliškas solidarumas, konkrečiai besireiškiantis per tarnavimą ir galintis įgyti įvairių pavidalų, kurie visi orientuoti į artimo palaikymą. „Tarnauti reiškia rūpintis silpnaisiais mūsų šeimose, mūsų visuomenėje, mūsų tautoje“ (Homilija Havanoje, 2015 m. rugsėjo 20 d.). Taip įsipareigodamas, konkretaus silpniausiųjų žvilgsnio akistatoje kiekvienas gali „palikti nuošalyje savo troškimus, lūkesčius, siekius, norą būti visagaliam. <...> Tarnavimas visuomet žvelgia į brolio veidą, paliečia jo kūną, jaučia jo artumą, o kai kuriais atvejais net jį „pakenčia“ ir siekia brolį ugdyti. Todėl tarnavimas niekuomet nėra ideologinis, nes tarnaujama ne idėjoms, bet žmonėms“ (ten pat).

4. Geram gydymui esmingai svarbus santykio aspektas, nes jo dėka įmanomas visuminis požiūris į ligonį. Jei atsižvelgiama į šį aspektą, gydytojams, slaugytojams, specialistams ir savanoriams yra lengviau rūpintis kenčiančiais ir lydėti juos gijimo procese. Tai vyksta per pasitikėjimu grindžiamą tarpasmeninį santykį (Nauja sveikatos apsaugos darbuotojų chartija [2016], 4). Reikia sudaryti paktą tarp tų, kuriems reikia slaugos, ir tų, kurie jais rūpinasi; šis paktas turi būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba, nuoširdumu ir atvirumu, siekiant įveikti bet kokias gynybines užtvaras, kad ligonio orumas būtų dėmesio centre, kad būtų saugomas sveikatos apsaugos darbuotojų profesionalumas ir palaikomi geri santykiai su pacientų šeimomis.

Santykį su ligoniu gaivina būtent Kristaus meilėje glūdinti neišsemiama motyvacijos ir jėgos versmė: per tūkstantmetę istoriją tai liudija vyrai ir moterys, tapę šventaisiais per tarnavimą ligoniams. Iš Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinio kyla ta meilė, kuri gali suteikti tikrąją prasmę tiek paciento, tiek juo besirūpinančių situacijai. Apie tai daug kartų liudija Evangelija, parodydama, jog Jėzaus įvykdyti išgydymai yra ne maginiai gestai, bet visuomet  susitikimo ir tarpasmeninio santykio vaisius, kai Jėzaus duodama Dievo dovana atitinka ją priimančio žmogaus tikėjimo atsaką; tai apibendrina Jėzaus dažnai kartojami žodžiai: „Tavo tikėjimas tave išgelbėjo.“

5. Brangūs broliai ir seserys, Jėzaus mokiniams paliktas meilės įsakymas konkrečiai įgyvendinamas taip pat per santykį su ligoniais. Visuomenė yra tuo žmoniškesnė, kuo labiau geba pasirūpinti savo silpnais ir kenčiančiais nariais, ir tai daro veiksmingai gaivinama broliškos meilės. Siekime šio tikslo ir padarykime, kad niekas neliktų vienišas, nesijaustų atmestas ar apleistas.

Pavedu Marijai, Gailestingumo Motinai ir Ligonių Sveikatai, visus ligonius, sveikatos apsaugos darbuotojus ir visus tuos, kurie rūpinasi kenčiančiaisiais. Tegul ji iš Lurdo grotos ir iš daugybės pasaulyje jai dedikuotų šventovių palaiko mūsų tikėjimą ir mūsų viltį, tepadeda ji mums rūpintis vienas kitu su broliška meile. Visiems ir kiekvienam iš visos širdies teikiu palaiminimą.

Roma, Šv. Jono bazilika Laterane, 2020 m. gruodžio 20 d., IV Advento sekmadienis

Pranciškus

https://lvk.lcn.lt/naujienos/,441

Sausio 24 d., ruošdamiesi šv. apaštalo Pauliaus atsivertimo šventei, kviečiame į nuotolinę katechezę „Apaštalo Pauliaus atsivertimas: iš tamsos į šviesą“.

Šioje katechezėje išgirsime apie ap. Pauliaus tapatybę, kaip jis save suvokė: kaip fariziejų, kaip teisų, nepriekaištingai įstatymo besilaikantį, kilusį iš Izraelio tautos. Girdėsime apie ap. Pauliaus atsivertimą, sutikus Kristų bei atsivertimą, kaip universalią krikščionio patirtį. O taip pat, apie tai, kad mus iš tamsos į šviesą išveda Kristus.

Katechezė vyks sausio 24 d. 14.00 val. Gailestingumas facebook paskyroje
Katechezę ves klier. Martynas Kandratavičius

Kviečiame dalyvauti ir pasidalinti šia žinia su draugais

Šį sekmadienienį, sausio 24 d., Bažnyčia mini Dievo Žodžio sekmadienį.

Vatikano II Susirinkimas moko: „Bažnyčia visuomet gerbė dieviškuosius Raštus taip, kaip ir patį Viešpaties kūną, nesiliaudama, ypač šventoje liturgijoje, imti ir teikti tikintiesiems gyvenimo duoną tiek nuo Dievo žodžio, tiek nuo Kristaus kūno stalo“ (Dei Verbum, 21).

Nuolatinis Šventojo Rašto skaitymas ir dalyvavimas Eucharistijoje leidžia atpažinti mus siejantį tarpusavio priklausomybės ryšį. Kaip krikščionys esame viena tauta, žengianti per istoriją, esame stiprūs mums kalbančio ir mus maitinančio Dievo buvimu tarp mūsų. Biblijai skirti dieną derėtų ne tik „kartą per metus“, bet ir diena iš dienos visus metus; mums būtina artimai pažinti Šventąjį Raštą ir Prisikėlusįjį, kuris niekuomet nepaliauja dalijęsis žodžiu ir duona tikinčiųjų bendruomenėje. Todėl būtina nuolat puoselėti Šventojo Rašto pažinimą, antraip mūsų širdys liks šaltos, o akys užmerktos, kaip būna, kai mus ištinka įvairių formų aklumas.

Šventasis Raštas ir sakramentai yra neatskiriamai susiję tarpusavyje. Kai Dievo žodis įvesdina į sakramentus ir juos nušviečia, jie aiškiau pasirodo kaip kelionės tikslas, kur pats Kristus atveria protą ir širdį, leisdamas atpažinti savo išganingą veikimą. Šiame kontekste nedera pamiršti Apreiškimo knygos mokymo. Ten mokoma, kad Viešpats stovi prie durų ir beldžia. Jei kas išgirsta jo balsą ir atveria duris, jis užeina ir kartu vakarieniauja (plg. Apr 3, 20). Jėzus Kristus beldžiasi į mūsų duris per Šventąjį Raštą; jei klausomės ir atveriame proto bei širdies duris, jis įžengia į mūsų gyvenimą ir pasilieka su mumis. (Aperuit illis, 2019 m.)

Šv. Mišios:
10.00, 12.00, 18.00, 20.00 – lietuvių kalba,
16.00 – lenkų kalba.

Išpažintį galima atlikti:
11:00 - 11:45; 13:00-14:00; 15:00-15:45; 19:00-19:45

Šv. Komuniją galima priimti:
9:50; 11:00; 11:45; 13:00; 14:00; 14:55; 15:50; 17:00; 17:50; 19:00; 19:50

Šv. Mišių intenciją galite užrašyti čia: https://bit.ly/38fL3EM
Švč. Sakramento adoracijos ir šv. Mišių transliacija: https://bit.ly/354FRlk

Sausio 15–17 dienomis internete vyks Krokuvos arkivyskupo globojama tarptautinė konferencija „Į ateitį su Jonu Pauliumi II“, skirta paminėti šimtąsias Karolio Vojtylos gimimo metines. Dalyviai kviečiami registruotis ir internetu klausyti tris dienas vyksiančių paskaitų, liudijimų, susitikimų. Konferencija vyks anglų, italų, lenkų kalbomis.

Virtualus renginys yra skirtas visiems – nuo trokštančių aukšto akademinio lygio iki paprastų Jono Pauliaus II asmenybės mylėtojų. Organizatoriai tiki, kad kuo daugiau žmonių dalyvaus, tuo geriau sklis Jono Pauliaus II žinia. Tai bus proga pagarbinti Viešpatį ir statyti tiltus Bažnyčioje dabartiniu metu. Būtent dėl to renginio registracija atvira visiems, norintiems dalyvauti, be dalyvio mokesčio.

Konferencijose kalbės vienas iš renginio globėjų Krokuvos arkivyskupas metropolitas Marek Jedraszewski, Vengrijos primas kardinolas Peter Erdo, Lisabonos patriarchas kardinolas Manuel Clemente, Maskvos arkivyskupas Paolo Pezzi, taip pat Lietuvos žmonėms žinomas prof. George Weigel iš JAV ir daugelis kitų šv. Jono Pauliaus II minties tyrėjų iš įvairių pasaulio šalių.

Dalyviai trijų dienų konferencijose kviečiami kasdien skirti tris valandas. Susitikimas internete bus tarptautinis, su kalbėtojais iš skirtingų žemynų. Kiekviena sesija bus sudaryta iš keturių kalbų. Pirma diena skiriama antropologijai, antra – šeimai ir visuomenei, trečia diena – Bažnyčios gyvenimui ir tikėjimui.

Visa informacija apie renginį  ir nuoroda į registraciją skelbiama čia:

https://conference.diecezja.pl/ anglų kalba

https://konferencja.diecezja.pl/ lenkų kalba

Vilniaus arkivyskupijos informacija

http://www.vilnensis.lt/tarptautine-konferencija-i-ateiti-su-jonu-pauliumi-ii-anglu-lenku-italu-kalbomis/

Dievo Gailestingumo šventovė. Dominikonų g. 12, Vilnius

Šiandien, sausio10 d. Bažnyčioje švenčiame Kristaus Krikštą.

„Jėzus pasikrikštijo, tačiau pats niekada nėra pakrikštijęs nė vieno žmogaus. Šis faktas kelia susidomėjimą, tačiau yra lengvai suprantamas, įsigilinant į Jėzaus mokymą. Jėzui rūpėjo ne krikštyti, o atleisti, ir šia prasme svarbi yra ne apeiga, o jos prasmė.

Krikštas tapo naujo Jėzaus gyvenimo etapo pradžia – tam tikras lemtingas posūkis. Nuo tada prasidėjo Evangelijos skelbimas, viešasis Jėzaus gyvenimas. Evangelijos – gerosios Naujienos svarbiausia žinia yra tai, jog Dievas nėra toks, kokį Jį iki tol įsivaizdavo žmonės.“ (Vatican News)

Šv. Mišios:
10.00, 12.00, 18.00, 20.00 – lietuvių kalba,
16.00 – lenkų kalba

Išpažinčių klausoma:
11.00–11.45, 13.00–14.00, 17.00–18.00, 19.00–19.45.

Šv. Komuniją galima priimti
9.50, 11.00, 11.50, 13.00, 14.00, 17.00, 18.00, 19.00, 19.45.

Brangūs tikintieji,

Šiuo sunkiu laiku Kalėdų šventes sutikome kitaip nei įprastai. Saugodami vieni kitų sveikatą ir gyvybę, atsisakėme įprasto susibūrimo į iškilmingas pamaldas. Dėkojame visiems už supratimą, kantrybę ir už atsakingą laikyseną.

Baigiantis metams tikėjomės, kad bus galimybė sugrįžti į tvarką, kuri mūsų bažnyčiose galiojo karantino metu iki praeitų metų gruodžio 16-os dienos, kai pamaldose, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, dalyvaudavo ribotas skaičius žmonių. Tad metų pabaigoje buvome nutarę šią tvarką sugrąžinti pasibaigus Kalėdų laikui – nuo sausio 11 dienos.
Visgi naujųjų metų pradžia parodė, kad pandeminė situacija Lietuvoje išlieka pakankamai rimta. Vyriausybės priimti griežtesni apribojimai, iš pradžių skirti tik šventiniam laikotarpiui, buvo pratęsti iki numatytos karantino pabaigos.

Tad atsižvelgdami į esamą situaciją, šiandien priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose, dalyvaujant tikintiesiems. Tai yra, nuo 2020 m. gruodžio 16 d. mūsų bažnyčiose galiojančią tvarką pratęsiame iki 2021 m. sausio 31 d., su galimybe ją švelninti ir anksčiau, jei greičiau būtų sulaukta ryškesnių teigiamų pokyčių. Tuo būdu solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas yra itin sunkus, ypač su ligoniais, gydytojais, slaugytojais.

Suprantame, kokia svarbi mums visiems yra sielovadinė pagalba. Primename, kad bažnyčios išlieka atviros privačiai tikinčiųjų maldai. Laidotuvių šv. Mišios ar kiti sakramentai švenčiami tik artimiausių šeimos narių aplinkoje. Susitarus su kunigu, yra galimybė atlikti išpažintį, priimti šv. Komuniją.

Šiandien švenčiame Kristaus Apsireiškimo (Trijų Karalių) iškilmę. Ji kalba mums apie Dievą, apsireiškiantį visų tautų žmonėms, apie Jo šviesą, pasiekiančią net ir toli, giliose tamsybėse esančius. Šios dienos iškilmė taip pat kreipia mūsų žvilgsnį į Išminčius, atsiliepiančius į Dievo apsireiškimą ir ateinančius į susitikimą su Juo kuklioje prakartėlėje. Jokie sunkumai negali mūsų atskirti nuo Dievo. Mūsų malda tegul veda į gyvą tikėjimo liudijimą, kasdienybėje parodant daugiau solidarumo ir atjautos vieni kitiems. Juk ten, kur yra gailestis ir meilė, ten yra Dievas.

Lietuvos vyskupai

Brangūs Dievo Gailestingumo šventovės maldininkai, skelbiame jums šv. Mišių bei išpažinčių klausymo laikus šventiniu laikotarpiu.

Šv. Mišios įprastomis dienomis:*

I–VI 10.00 (LT), 12.00 (LT), 16.00 (PL), 20.00 (LT).
VII 10.00 (LT), 12.00 (LT), 16.00 (PL), 18.00 (LT), 20.00 (LT).

Šv. Mišios švenčių dienomis:*

12.24 10.00 (LT), 12.00 (LT), 20.00 (LT) – Kristaus gimimo vigilija.
12.25 10.00 (LT), 12.00 (LT), 16.00 (PL), 20.00 (LT).
12.26 10.00 (LT), 12.00 (LT), 16.00 (PL), 20.00 (LT).
12.31 10.00 (LT), 12.00 (LT), 16.00 (PL), 20.00 (LT) ir 23.00 (LT).
(23.00 val. Padėkos šv. Mišios už praėjusius metus ir maldos už ateinančius metus)
01.01 10.00 (LT), 12.00 (LT), 16.00 (PL), 20.00 (LT).

Dievo Gailestingumo valanda:*

I–VII 15.00 (LT), 15.45 (PL).

Išpažinčių klausymas:

I–VII 10.30–11.45, 12.45–14.00, 16.45–19.45.
(12.24 16.45–19.45 išpažintys nebus klausomos.)

Šv. Mišių ir Gailestingumo valandos metu šventovės durys bus uždarytos. Visu kitu laiku šventovė atvira 24/7.

Šv. Mišių intenciją galite užrašyti čia: https://bit.ly/38fL3EM
Švč. Sakramento adoracijos ir šv. Mišių transliacija: https://bit.ly/354FRlk

Kviečiame 2020 metų Adventą keliauti drauge su Dievo Gailestingumo šventove. Ruoškimės drauge mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimui.

Kviečiame užrašyti savo vardą ir el. pašto adresą į kurį kiekvieną dieną gausite šios kelionės žingsnį. Kviečiame užrašyti paspaudus čia.

Kasdien ruošime savo protą ir širdį per maldą ir darbus. Tegul šis laukimas būna pilnas džiaugsmo, maldos ir širdies perkeitimo.

Adventas, sakė Pranciškus, tai ir proga apvalyti mūsų viltį, atsiminti, kad keliaujame į ateityje mūsų laukiantį galutinį susitikimą su Viešpačiu. „Viešpats, kuris gimdamas pas mus atėjo, sugrįš. Tikrai sugrįš ir mūsų paklaus: „Koks buvo tavo gyvenimas?“ Kiekvienas asmeniškai su juo susitiksime. Šiandien mes asmeniškai su Viešpačiu susitinkame Eucharistijoje. Dabar mes negalime su juo susitikti taip, kaip per pirmąsias Kalėdas prieš du tūkstančius metų. Aną susitikimą galime tik minėti. Tačiau kai jis sugrįš, tuomet susitiksime su juo asmeniškai. Dėl to ir turime nuskaistinti mūsų viltį.“

Dėl agresyvaus neblaivių išmaldos prašytojų elgesio

Mieli Dievo Gailestingumo šventovės maldininkai, jau kurį laiką galėjome stebėti, kaip Šventovės išmaldos prašančiųjų elgesys įžūlėja, kaip jie iškeikia ir grąsina šventovėje besilankantiems, kaip ne kartą yra trikdę pamaldas. Daug kartų buvo bandyta ir kalbėtis su jais ir kviesti pagalbos 112 numeriu. Tačiau situacija tik blogėjo. Po trečiadienio įvykių, kurių metu buvo trumpam sustabdytos šv. Mišios, nes pamokslininko balsas Šventovėje buvo girdėti prasčiau nei neblaivaus ir argresyvaus nuolatinio išmaldos prašytojo, beri po to buvusių jo išpuolių prieš maldininkus, nutarėme kreiptis su pagalbos prašymu į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK viršininką Donaldą Dubaką. Kadangi rašte kreipiamasi bendruomenės vardu, tai kviečiame jus elektroniškai pasirašyti po šiuo prašymu, nes tik veikdami kartu galėsime pasiekti rezultatų. Parašai bus renkami iki pirmadienio (11,30) 14 val.

Dėkui už jūsų bendrystę.

kun. Povilas Narijauskas 

Norėdami pasirašyti, spauskite čia.

Vakar, lapkričio 17 d. Dievo Gailestingumo šventovėje lankėsi Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Lenkijos pirmoji ponia Agata Kornhauser-Duda. Vizitas prasidėjo abiejų damų asmenine malda. Po to šventovės rektorius kunigas Povilas Narijauskas papasakojo apie Dievo Gailestingumo paveikslo istoriją ir apreiškimus. Agata Kornhauser-Duda taip pat pasidalino mintimis apie Dievo Gailestingumo žinią. Pokalbis su pirmosiomis poniomis buvo šiltas, jautrus ir kiek ilgesnis, nei buvo planuotas. Vizito metu Dievo Gailestingumo šventovė iš Lenkijos prezidento žmonos gavo pateną. Dievo Gailestingumo šventovė pirmosioms ponioms padovanojo Gailestingojo Jėzaus paveikslo reprodukciją bei Gailestingumo šventovės ansamblio naujai išleistą kompaktinę plokštelę.

Visuotinius atlaidus mirusiesiems šiemet galima pelnyti visą lapkričio mėnesį

2020 m. spalio 23 d. Apaštalinė Penitenciarija paskelbė, kad šiais metais, atsižvelgiant į nepaprastąją pandemijos padėtį, Vėlinių aštuondienio visuotinius atlaidus galima gauti visą lapkričio mėnesį. Šie atlaidai, kuriuos galima skirti tik skaistykloje esančių sielų naudai, suteikiami Kristaus tikinčiajam, nuo lapkričio pirmos iki aštuntos (ar paties tikinčiojo pasirinktomis kitomis dienomis iki lapkričio mėnesio pabaigos) pamaldžiai aplankančiam kapines ir bent mintyse pasimeldžiančiam už mirusiuosius. Taip pat atlaidus galima gauti Vėlinių (ar kitą paties tikinčiojo pasirinktą iki lapkričio mėnesio pabaigos) dieną pamaldžiai aplankius bažnyčią ar viešą koplyčią ir ten sukalbėjus Tėve mūsų ir Tikiu.

Apaštalinė Penitenciarija taip pat paskelbė, kad pagyvenę žmonės, ligoniai, esantys izoliacijoje ir visi, kurie dėl kompetentingos valdžios nurodymų negali išeiti iš namų, visuotinius atlaidus mirusiesiems galės pelnyti dvasiškai susivieniję su kitais tikinčiaisiais, prie Jėzaus ar Mergelės Marijos atvaizdo melsdamiesi už mirusiuosius (pvz., Valandų liturgijos Rytmetinę ar Vakarinę, rožinį, Dievo Gailestingumo vainikėlį ar kitas maldas), apmąstydami Mirusiųjų dienai skirtą Evangelijos ištrauką, atlikdami gailestingumo darbą arba Dievui aukodami savo kančią ar gyvenimo nepatogumus bei atsiribodami nuo bet kokios nuodėmės ir pasiryžę, kai tik galės, įvykdyti įprastines atlaidų sąlygas (atlikti išpažintį, priimti Komuniją ir melstis Popiežiaus intencijomis).

Visi kunigai raginami Vėlinių dieną aukoti trejas šv. Mišias už mirusiuosius, tarnauti teikiant Sutaikinimo sakramentą ir nešant šventąją Komuniją ligoniams.

Primename ir apie ypatingus atlaidus tikintiesiems, sergantiems Covid-19 liga, kuri įprastai vadinama koronavirusu, bei medicinos darbuotojams, šeimų nariams ir visiems, kurie kokiu nors būdu, taip pat ir malda, jais rūpinasi (žr. https://lvk.lcn.lt/naujienos/,400).

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

Šį sekmadienį, po 12.00 val. šv. Mišių kviečiame į mūsų bendruomenės narės Indrės Valantinaitės poezijos knygos "Apsisiautusios saule" pristatymą. Kviečiame į šiltą susitikimą su autore, paklausyti poezijos, pabendrauti prie arbatos ar kavos puodelio ir prasmingai praleisti popietę

Susitikimas vyks Dievo Gailestingumo Bendruomenės namuose. Universiteto g. 4, Vilnius

Registracija Sutvirtinimo sakramentui Dievo Gailestingumo šventovėje

(registracijos nuoroda - spausti čia)

2020 – 2021 m. mokslo metais kviečiame ruoštis Sutvirtinimo sakramentui Dievo Gailestingumo šventovėje.

Sutvirtinimas atbaigia Krikšto malonę; tai sakramentas, kuriuo suteikiama Šventoji Dvasia, kad būtume dar giliau įskiepyti dieviškoje įvaikystėje, tvirčiau suvienyti su Kristumi, tobuliau sujungti su Bažnyčia, aktyviau įtraukti į jos misiją ir Jos padedami krikščionių tikėjimą liudytume žodžius lydinčiais darbais. (KBK 1316)

Kviečiame ruoštis Sutvirtinimo sakramentui tuos, kurie sąmoningai yra apsisprendę, kad nori visus mokslo metus drauge ruoštis šiam sakramentui, gilinti savo tikėjimą ir yra pasiruošę lankyti visus susitikimus ir sekmadieniais dalyvauti šv. Mišiose Dievo Gailestingumo šventovėje.

Pasiruošimas prasideda spalio 2 d. 18.00 val. Dievo Gailestingumo bendruomenės namuose, adresu: Universiteto g. 4, Vilnius.

Katechezės vyks kiekvieną penktadienį 18.00 val., trukmė 1-1,5 val.*

Kiekvieną sekmadienį yra privalomos šv. Mišios Dievo Gailestingumo šventovėje (kviečiame dalyvauti 18.00 val. šv. Mišiose, tačiau galima dalyvauti ir kitu laiku: 10.00, 12.00, 20.00 – lietuvių kalba, 16.00 – lenkų kalba).

Katechezės yra privalomos, dėl nenumatytų atvejų galima praleisti ne daugiau kaip 15% užsiėmimų.

Sausio 8 d. 17.00 val. – sausio 10 d. 17.00 val. yra numatytos rekolekcijos Trinapolio rekolekcijų namuose (Verkių g. 70, Vilnius). Kaina – 35 eur. (jei finansinė padėtis galėtų tapti kliūtimi dalyvauti rekolekcijose, prašome kreiptis į šventovės rektorių kun. Povilą Narijauską).

Iki lapkričio 1 d. prašome atsinešti Krikšto pažymėjimo kopiją (arba ją atsiųsti el. paštu sutvirtinimas.dgs@gmail.com)

Sakramento teikimas numatytas 2021 m. pavasarį/vasarą (data bus paskelbta vėliau)..

*Jei šalyje bus  paskelbtas karantinas, susitikimai numatomi „Zoom“ internetinėje platformoje.

Kontaktai:
+370 615 75338 – Aistė
sutvirtinimas.dgs@gmail.com

(registracijos nuoroda - spausti čia)

Spalio 4 d. po 12.00 val. šv. Mišių kviečiame į susitikimą – diskusiją.

Tema: „Gailestingumas, teisingumas ar abejingumas? Takoskyra ir atspindžiai mano gyvenime“

Dalyvauja: Vaidas Maziliauskas – Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas ir Aušra Ravaitienė – Soc. darbo skyriaus
vyresnioji soc. darbo organizatorė.

Susitikimas vyks Dievo Gailestingumo šventovės Bendruomenės namuose. Universiteto g. 4. Vilnius

Spalio 3–5 dienomis vyks pasaulinė Dievo Gailestingumo konferencija – anglų k. Divine Mercy Summit. Jau dabar kelios dešimtys tūkstančių žmonių iš įvairių pasaulio kraštų yra užsiregistravę ir ketina jungtis į internetu transliuojamą renginį. Konferencijoje dalyvių lauks išskirtinis turinys: pranešimai, pokalbiai, pristatymai, muzikos koncertai.

Renginys vyks anglų kalba. Konferencija nemokama, tačiau būtina užsiregistruoti. Registracija ir renginys vyks šiame tinklalapyje: DivineMercySummit.com.

Konferencijoje kalbės Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Henryk Ciereszko – pal. kun. Mykolo Sopočkos kanonizacijos bylos postulatorius, tėvas Leo Fisher, sesuo Dominika Stec, kunigai Dwight Longenecker, Larry Richards, praėjusiais metais Lietuvoje lankęsis kun. Leo Patalinghug.

Spalio 5 d., šv. Faustinos minėjimo dieną, vyks šv. Mišių iš Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės transliacija. Šv. Mišias anglų kalba aukos arkivyskupas Gintaras Grušas.

Renginyje bus aptariamos temos pradedant šv. Faustinos gyvenimu Vilniuje, baigiant pal. kun. Mykolo Sopočkos veiklomis. Vyks virtuali piligrimystė Vilniuje, Dievo Gailestingumo mieste. Visų dalyvių intencijomis bus meldžiamasi Dievo Gailestingumo Vainikėlį, dalyviai bus kviečiami su šeimomis pasišvęsti Dievo Gailestingumui. Koncerte talentingi atlikėjai kvies klausytis ir kūrinių apie Dievo Gailestingumą bei mistinius šv. Faustinos išgyvenimus Vilniuje. Dalyvių lauks virtuali meno kūrinių, susijusių su Gailestingumo žinia, galerija.

Registracija, kad gautumėte prisijungimo duomenis į konferenciją anglų kalba: www.DivineMercySummit.com

Daugiau informacijos feisbuko puslapyje: https://www.facebook.com/DivineMercySummit

Vilniaus arkivyskupijos informacija

Šį rudenį kviečiame registruotis į Dievo Gailestingumo šventovės Bendruomenės namų veiklas.

Pirmadienį
– Šv. Dvasios knygų klubas – norintiems gilintis į nagrinėjamą knygą, melstis šv. Dvasiai, augti tikėjime ir bendrystėje. Registracija: https://forms.gle/ rpgUwiYFbb1RubdQ6

Antradienį
–Alfa kursas, norintiems pagilintį savo tikėjimą, augti bendruomenėje, o taip pat priimti Krikšto, Pirmos Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus. Pirmas susitikimas vyks spalio 6 d. 18.30 val., Registracija +370 682 49199

Trečiadienį
– Susitikimai jaunimui (iki 35 m.), trokštantiems drauge augti, pažinti tikėjimą, būti bendrystėje, o taip pat ruoštis Lietuvos jaunimo dienoms. Pirmasis susitikimas vyks rugsėjo 23 d. 18.00 val. Registracija: https://forms.gle/xMuhQxuNZkTGWZXFA

Penktadienį
– Biblijos studijų grupelė, skirta visiems, kurie nori pažinti šv. Raštą, į jį gilintis. Tai laikas, kuriuo metu nagrinėsime tekstus, stengdamiesi įsigilinti ir suprasti ką šv. Raštas mums sako, ką moko ir kaip jį galima interpretuoti. Pirmasis susitikimas vyks rugsėjo 25 d. 9.30 val. Registracija: https://forms.gle/xMuhQxuNZkTGWZXFA

– Pasirengimas Sutvirtinimo sakramentui jaunimui (15–18 m.). Sutvirtinimas atbaigia Krikšto malonę; tai sakramentas, kuriuo suteikiama Šventoji Dvasia, kad būtume dar giliau įskiepyti dieviškoje įvaikystėje, tvirčiau suvienyti su Kristumi, tobuliau sujungti su Bažnyčia, aktyviau įtraukti į jos misiją ir Jos padedami krikščionių tikėjimą liudytume žodžius lydinčiais darbais. (KBK 1316), Pirmasis susitikimas vyks spalio 2 d. 18.00 val. Daugiau informacijos ir registracija: https://forms.gle/tY2dwgP5XuaeRtnT8

Sekmadienį
– Santuokos kursas susituokusioms poroms, Tai 7 susitikimai santuokoje gyvenančioms poroms, norinčioms kurti sveikus, ilgalaikius santykius bei atnaujinti ir sustiprinti savo Santuoką. Pirmas susitikimas vyks spalio 4 d. po 18.00 val. šv. Mišių. Registracija: https://forms.gle/ f79BYDeZfow563iH9

1935 m. rugsėjo 13–14 d. Vilniuje Jėzus šv. Faustinai padiktavo Dievo Gailestingumo vainikėlio maldą.

Išgirdau sieloje šiuos žodžius: Nepaliaudama kalbėk tą vainikėlį, kurio tave išmokiau. <...> nors būtų labiausiai užkietėjęs nusidėjėlis, jei tik kartą sukalbės šį vainikėlį, patirs malonę iš begalinio mano gailestingumo. Trokštu, kad visas pasaulis pažintų mano gailestingumą. (DIENORAŠTIS , 687)

DIEVO GAILESTINGUMO VAINIKĖLIO ŠVENTĖ VILNIUJE

Rugsėjo 4 d., Dievo Gailestingumo šventovė

❧ 15.00 Dievo Gailestingumo devyndienio pradžia

Rugsėjo 12 d., Šv. Faustinos namelis

Šiame buvusiame Dievo Gailestingumo Motinos vienuolyno name gyveno šv. Faustina, čia padiktuota Dievo Gailestingumo vainikėlio malda.

❧ 10.00–14.00 Kas valandą – ekskursijos ir susitikimai

Pavieniams lankytojams registracija nėra būtina, registracija grupėms tel. nr. 8 674 57 966

❧ 15.00 Gailestingumo vainikėlio malda

❧ 14.00–19.00 Galimybė susitikti su kunigu dvasiniam pokalbiui ar išpažinčiai

Kun. Jurgis Vitkovskis, kun. Gabrielius Satkauskas, kun. Petras Pich, br. Dismas CSJ

❧ 19.00 Vakaro renginys „Perkeičiantis Gailestingumas“

Rugsėjo 12 d., Senamiestis–Antakalnis

❧ 14.00–18.00 Piligrimystė Gailestingumo keliu Vilniuje.

Pradedant Senamiestyje ir baigiant Antakalnyje aplankomos vietos, susijusios su šv. Faustinos ir jos dvasinio vadovo pal. M. Sopočkos gyvenimu bei Dievo Gailestingumo žinios perdavimu. Registracija į piligrimystę el. paštu piligrimai@vilnensis.lt arba tel. nr. 8 687 12 937

Rugsėjo 13 d., Dievo Gailestingumo šventovė

❧ 12.00 šv. Mišios (lietuvių k.) ❧ 16.00 šv. Mišios (lenkų k.)

Rugsėjo 13 d., Šv. Faustinos namelis

Gailestingumo vainikėlio malda ir jos transliacija:

❧ 14.00 italų kalba ❧ 15.00 lietuvių kalba ❧ 16.00 lenkų kalba ❧ 17.00 anglų kalba

❧ Dievo Gailestingumo šventovė Senamiestyje, Dominikonų g. 12 ❧ Šv. Faustinos namelis Antakalnyje, V. Grybo g. 29a

2020 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 d., kviečiame dalyvauti ir kartu dėkoti Dievui už 7–uosius nuolatinės Švč. Sakramento adoracijos metus Dievo Gailestingumo šventovėje.

Rugpjūčio 31 d.
19.00 val. Rožinio malda kartu su giesmėmis (gieda grupė „Dėl Tavęs“)
20.00 Iškilmingos padėkos šv. Mišios
21.00 Šlovinimo ir maldos vakaras (gieda Dominikonų jaunimo grupė)
23.00 Asmeninis palaiminimas Švč. Sakramentu

Rugsėjo 1 d.
10.00 val. šv. Mišios (meldžiamės už Vilniaus akademinę bendruomenę)
11.30 Rožinio malda
12.00 Iškilmingos šv. Mišios, minint 7–ąsias nuolatinės adoracijos metines
15.00 Dievo Gailestingumo valanda
16.00 Iškilmingos šv. Mišios, minint 7–ąsias nuolatinės adoracijos metines (lenkų k.)

Kviečiame dalyvauti!

2020 m. rugpjūčio 30 d. 18.00 val. kviečiame dėkoti už pirmuosius Santuokos metus.

Ypatingai kviečiame šeimas, kurios 2019 m. priėmė Santuokos sakramentą. Dėkoti Dievui už pirmuosius metus ir prašyti, kad Viešpats ir toliau laimintų, globotų, stiprintų ir gausintų Jūsų santuoką.

Kviečiame ir tas šeimas, kurios šiais metais švenčia ilgesnę nei 1-erių metų sukaktį ir kurie trokšta prašyti Viešpaties reikalingų malonų jų santuokos kelyje.

Kviečiame priimti Dievo ir Bažnyčios palaiminimą tolimesnėje Santuokos kelionėje.

Savo 2020 m. birželio 20 d. laišku, adresuotu pasaulio vyskupų konferencijų pirmininkams, Dievo kulto ir sakramentų drausmės kongregacijos prefektas kard. R. Sarah pranešė, kad Šventasis Tėvas Pranciškus, maloningai patenkindamas prašymus, nusprendė į Švč. Mergelės Marijos litaniją įtraukti tris naujus kreipinius – Mater misericordiae, Mater spei ir Solacium migrantium. Minėtame laiške nurodyta, kuriose šios litanijos vietose naujieji kreipiniai turi būti įterpti.

2015 m. rugpjūčio 4 d. Dievo kulto ir sakramentų drausmės kongregacija savo dekretu Prot. 376/15 jau buvo patenkinusi Lietuvos ganytojų prašymą leisti mūsų šalyje įterpti į Švč. Mergelės Marijos litaniją Mater misericordiae lietuviškąjį vertimą Motina gailestingumo. Anuomet leista šį kreipinį naudoti po kreipinio Motina Dievo malonės ir penkerius metus galiojo būtent ši tvarka. Dabar ši tvarka keičiasi.

2020 m. liepos 1 d. Lietuvos vyskupų konferencija patvirtino tokius LVK Liturgijos komisijos pasiūlytus kitų dviejų kreipinių vertimus: Mater spei – Motina vilties, Solacium migrantium – Keliaujančiųjų priebėga. Vykdant Dievo kulto ir sakramentų drausmės kongregacijos nurodymą, trys naujieji kreipiniai yra įterpiami šiose litanijos vietose:

1) Motina gailestingumo – po kreipinio Motina Bažnyčios:
Motina Bažnyčios,
Motina gailestingumo,
Motina Dievo malonės

2) Motina vilties – po kreipinio Motina Dievo malonės:
Motina Dievo malonės,
Motina vilties,
Motina tyriausioji

3) Keliaujančiųjų priebėga – po kreipinio Nusidėjėlių gynėja:
Nusidėjėlių gynėja,
Keliaujančiųjų priebėga,
Nuliūdusiųjų paguoda.

Šie pasikeitimai įsigalioja nuo jų paskelbimo dienos – 2020 m. liepos 16 d.

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

Gera žinia ties, kurie nespėjo užpildyti 1,2 proc. GPM!

Užpildymo terminas pratęstas iki RUGPJŪČIO 20 D.

Kviečiame šiais metais skirti 1,2 proc. GPM Dievo Gailestingumo šventovei.

Šį pirmadienį, liepos 6 d. švęsime Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Kviečiame drauge dėkoti Dievui ir melstis už Tėvynę Lietuvą.

Šv. Mišios:
10.00, 12.00, 20.00 – lietuvių kalba
16.00 – lenkų kalba

Šį penktadienį (birželio 19 d.) švęsime Švč. Jėzaus Širdies iškilmę ir minėsime pasaulinę maldos už kunigų šventėjimą dieną.

Švč. Sakramento adoracijos metu giedama ar skaitoma Švč. Jėzaus širdies litanija su malda „Gerasis Jėzau“ ir suteikiami visuotiniai atlaidai tam, kuris per Švč. Jėzaus Širdies šventę viešai meldžiasi maldą „Gerasis Jėzau“.

Maldas galima rasti čia: https://katalikai.lt/ index.php?id=177

Šią dieną nėra privaloma abstinencija (susilaikymo nuo mėsiškų valgių penktadieniais)

Šv. Mišios:
10.00, 12.00, 20.00 – lietuvių kalba
16.00 – lenkų kalba

Po 20.00 val. šv. Mišių vyks šlovinimas su Radvile, Martynu ir Robertu iki 23.00 val. (išpažinčių klausoma iki 22.00 val.)

Šv. Mišių intenciją galite užrašyti čia: http://gailestingumas.lt/ misiu-uzsakymas/

Kviečiame šiais metais skirti 1,2 proc. GPM Dievo Gailestingumo šventovei. Užpildyti reikėtų iki liepos 1 d.

Kaip tai galite padaryti:

1) Elektroniu būdu, prisijungus prie EDS: https://bit.ly/3avrSo3. Toliau pasirinkti deklaravimas -> pildyti formą. Paieškoje susirasti FRO512 formą (4 versiją), visa kita pildoma kaip popieriniame variante. Pabaigoje spaudžiame, pateikti deklaraciją.

Šį sekmadienį (birželio 7 d.) kviečiame melstis už tėčius.

Dėkokime Dievui už jų meilę, pasiaukojimą, stiprybę, atsidavimą ir kasdieninį savo pašaukimo išpildymą. Melskimės, kad Dievas suteiktų reikalingų malonių, sveikatos, kantrybės ir lydėtų tolimesniame gyvenime.

Kviečiame melstis ne tik už savo tėtį, kuris augino, bet kartu ir už Krikšto, Sutvirtinimo tėčius, už dvasios tėvelius. Kiekvienas tėvelis yra malonė ir dovana.

Pirmadienį, birželio 8 d. 20.00 val. šv. Mišiose melsimės už mirusius tėčius, dėkodami Dievui už juos ir melsdamiesi, kad jie patirtų Viešpaties Gailestingumą ir artumą. Šiose vakaro šv. Mišiose melsimės gedulinę vakarinę. Kviečiame atsisiųsti gedulinės vakarinės tekstą ir kartu melstis: https://bit.ly/2yirCvm

Intenciją šv. Mišioms galite užrašyti šventovės zakristijoje arba internetu: https://bit.ly/2YsxP2K

Šv. Mišios:
10.00, 12.30, 18.00, 20.00 – lietuvių kalba
16.00 – lenkų kalba

12.30 Šv. Mišias transliuos LRT Plius televizija

Šį sekmadienį (06.07) 18 val. kviečiame į br. kun. Marijos Elijo Černiausko primicijas. Melskimės kartu dėkodami Dievui už šio kunigo pašaukimą ir prašydami, kad Dievas nepaliautų globojęs ir laiminęs pasirinktame kelyje. 

Brolis kun. Marija Elijas Černiauskas pašvęstąjį Viešpačiui gyvenimą pradėjo davęs įžadus Kristaus Kapo bažnyčioje Jeruzalėje po atgailos piligrimystės pėsčiomis iš Kryžių kalno Lietuvoje į Šventąją Žemę 2006 metais. Studijavo Kauno St. Šalkauskio kolegijoje, kurią baigus jam buvo įteiktas katalikų religijos pedagogo aukštojo mokslo diplomas. Vėliau tuometinis J.E. Kaišiadorių vyskupas Juozo Matulaitis, pritarus Apaštališkajam Nuncijui J.E. arkivyskupui J. E. Luigi Bonazzi, išsiuntė brolį Marija Eliją ruoštis kunigystės pašaukimui Popiežiškojoje Šv. Bedos kolegijoje Romoje. Baigęs šią kolegiją jis gavo Londono St. Mary Universiteto teologijos bakalauro diplomą ir Liverpulio arkivyskupo Malcolm Patrick McMahon OP buvo įšventintas į diakonus Šv. Pauliaus bazilikoje Romoje. Vėliau brolis Marija Elijas gilino teologines žinias Popiežiškajame Angelicum Universitete Romoje, kur jam buvo suteiktas dvasingumo teologijos Licenciato laipsnis. Baigęs šias studijas ir gavęs leidimą iš Vatikano Tikėjimo doktrinos kongregacijos pradėjo ruoštis kunigystės šventimams pagal Ekstraordinarinę lotyniškąja Romos rito formą. Kunigystės šventimams ruoštis padėjo ir Šv. Petro kunigų brolija Romoje. Kunigystės šventimai buvo suteikti šiai kunigų brolijai priklausančioje Santissima Trinita dei Pelligrini bažnyčioje Romoje Švenčiausiosios Trejybės iškilmių išvakarėse 2019 birželio 15 d. Kunigystė šventimus suteikė Jo Eminencija kardinolas Raymond Leo Burke, Maltos Ordino Cardinalis Patronus. Pirmąsias Padėkos Šv. Mišias brolis kun. Marija Elijas aukojo Santa Maria Maggiore bazilikoje Romoje.

Jau penktadienį (05.22) pradedame maldų Šventajai Dvasiai devyndienį. Šventosios Dvasios garbei skirtoji novena yra pati seniausia. Ji kyla iš paties prisikėlusio Jėzaus Kristaus prieš įžengiant į dangų Apaštalams duoto paliepimo pasilikti Jeruzalėje ir laukti Šventosios Dvasios atėjimo pirmųjų Sekminių dieną.

Iki šiol tik ši viena novena yra Bažnyčios oficialiai įsakyta liturgijoje, kasmet minint pirmąsias Sekmines. Noveną galite rasti čia: https://bit.ly/3dVHsLM

Kaip melstis:

Malda už mylimą mamą

Šį sekmadienį kviečiame melstis už gyvas ir mirusias mamas. Dėkokime Dievui už jų meilę, pasiaukojimą, atsidavimą ir kasdieninį savo pašaukimo išpildymą. Melskimės, kad Dievas suteiktų reikalingų malonių, sveikatos, kantrybės, stiprybės ir lydėtų tolimesniame gyvenime.
Kviečiame melstis ne tik už savo mamą, kuri išnešiojo ir pagimdė, bet kartu ir už Krikšto, Sutvirtinimo mamas, už dvasios mamas. Kiekviena mama yra be galo svarbi ir Viešpaties dovanota.
 

18.00 val. šv. Mišiose melsimės už mirusias mamas, dėkodami Dievui už jas ir melsdamiesi, kad jos patirtų Viešpaties Gailestingumą ir artumą. Šiose vakaro šv. Mišiose kartu melsimės gedulinę vakarinę. Kviečiame atsisiųsti gedulinės vakarinės tekstą ir kartu melstis: https://bit.ly/2yirCvm 

Šv. Mišios:
10.00, 12.00, 18.00, 20.00 – lietuvių kalba
16.00 – lenkų kalba
Šv. Mišių ir Švč. Sakramento adoracijos transliacija: http://gailestingumas.lt/media/tiesiogine-transliacija/ arba mūsų YouTube kanale.

Intencijas šv Mišiom galite užrašyti čia: Intencijos šv. Mišioms internetu

Dėl pamaldų ir sielovados tęsiantis karantinui

Dievo Gailestingumo savaitė

Tai didžiulė Dievo dovana kiekvienais metais. Ir šiais metais, kai visas pasaulis išgyvena didelius išbandymus, esame labai reikalingi Dievo Gailestingumo, kuris padėtų nenuleisti rankų, išsaugotų viltį, įkvėptų jėgų ir išminties.

Šiais metais turėsime ypatingą progą – jubiliejinį Gailestingumo sekmadienį. Tai ženklas mums visiems, kad Dievas nepaliauja būti ištikimas bei mylintis žmones, ypač ištikus sunkumams ir negandoms. Jis niekada nepaliauja buvęs kartu su mumis.

Šv. Velykų dieną, balandžio 12 d. 12 val. šv. Mišiose jūsų prašymai ir maldavimai gyviesiems ir mirusiems bus padėti prie Dievo Gailestingumo paveikslo ir visos Gailestingumo savaitės šv. Mišios bus aukojamos šiomis intencijomis. Jei dar nesate atnešę savo intencijos, tai nuo dabar jau galite padaryti ir internetu (spauskite čia).

Čia galite surasti ir Dievo Gailestingumo savaitės programą, kurią pakoregavo susidariusi situacija Lietuvoje. (Spauskite čia norėdami atsisiųsti programą lietuviškai) (Programa lenkiškai)

Junkimės į bendrą maldą tiesioginių transliacijų pagalba. Kaip ir iki šiol nuolatinę transliaciją surasite mūsų Youtube kanale (spauskite čia).

Likime vieningi maldoje, esame reikalingi vieni kitų kaip niekada anksčiau.

Dėkoju jums už jūsų maldas, savanorystes ir aukas, kurių dėka Šventovė gali būti atidaryta visą parą ir šiuo sudėtingu metu. Dėkui, kad esame kartu.

Maldoje už jus,

kun. Povilas Narijauskas

Dievo Gailestingumo šventovės rektorius

LIETUVOS VYSKUPŲ VELYKINIS GANYTOJIŠKASIS LAIŠKAS

Prisikėlusio Jėzaus dovana

2020 m. balandžio 9 d.

Brangūs broliai ir seserys,

Su šv. Velykomis! Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių yra džiugiausia žinia, kokią žmonija yra girdėjusi! Sveikiname Jus šią didžią mūsų tikėjimo šventės dieną! Ji mums skelbia: Dievas aplankė žemę kaip Jėzaus Kristaus asmuo, Jis žmones mokė, guodė ir gydė, tačiau buvo neteisingai apkaltintas ir nužudytas, bet trečią dieną prisikėlė iš numirusių. Jėzaus prisikėlimas parodė, koks yra žmogaus gyvenimo tikslas – mes esame sukurti amžinybei! Ir iki Kristaus prisikėlimo žmoniją lydėjo tikėjimas, kad gyvenimas po mirties egzistuoja. Tačiau tik po šio didingo Velykų įvykio visi mes turime galingą pagrindą vilčiai, kad išsipildys Jėzaus pasakyti žodžiai: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25). Kokia svarbi yra mūsų tikėjimo reikšmė: nuo jo priklauso mūsų amžinas likimas! Tad dabar, pasak šv. apaštalo Pauliaus, „mes esame išgelbėti viltimi“ (Rom 8, 24). Mūsų Mokytojas ir Viešpats žada mums dangų, jei priimsime Jo meilę ir draugystę.

Šiais metais Velykas švenčiame neįprastai. Vienijamės su Jėzumi, kuris taip pat buvo priverstas dėl grėsmės gyvybei keliauti į šventes Jeruzalėje „ne viešai, o tarsi slapčiomis“ (Jn 7, 10). Ir mus karantino sąlygos verčia svarbiausią mūsų tikėjimo šventę išgyventi „tarsi slapčiomis.“ Negalime viešai ateiti į Bažnyčią ir susirinkę draugėn švęsti Velykų. Pandemija, apėmusi visą pasaulį, primena mums, kad mūsų fizinė egzistencija trapi, tačiau dužlus yra ir mūsų žmogiškas saugumas. Šiomis dienomis patiriame daug netikrumo, kuris slegia mūsų širdis. Tačiau visa tai neturi „pavogti“ mūsų džiaugsmo ir ramybės, tų brangių mūsų Prisikėlusio Viešpaties dovanų. Juk Kristus ne kartą savo mokinius guodė ir drąsino pasitikėti Juo, kuris yra istorijos ir pasaulio Viešpats. 

„Jūs nebijokite!“ (Mt 28, 5), – taria Viešpaties angelas susigraudinusioms moterims, kurios atbėgo tą rytą prie Jėzaus kapo. Prisikėlęs Kristus ne kartą pasirodė išsigandusiems mokiniams tardamas: „Ramybė Jums!“ (Jn 20, 19). O tada juos ragino: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16, 15). Visus šiuos žodžius šiandien Viešpats taria ir mums. Krikščionio pašaukimas nešti į pasaulį ramybę ir Prisikėlusio Jėzaus paguodą. 

Mes, krikščionys, žinome, kad per Kryžių ateina Prisikėlimas. Tai Velykų slėpinys. Krikščioniškas tikėjimas parodo, jog kančia gali būti išganinga, nes net ir joje atsiskleidžia Dievo malonė. Juk neretai išgyvendamas trapumą žmogus atranda Dievą. Ir iš šio pasaulinės pandemijos išbandymo gali rastis be galo daug būdų, kaip Dievas prakalbins žmones. Tikime, kad į gera keisis mūsų pasaulis.

„Jis pamatė ir įtikėjo“, – taip Evangelija apibūdina mokinį, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo (Jn 20, 8). Ir mes nesiliaukime ieškoti Kristaus prisikėlimo ženklų mūsų gyvenime. Bėkime pas savo Mokytoją Kristų, net jei žmogiškai žiūrint atrodytų, kad nėra jokio pagrindo vilčiai. Vienykimės maldoje šiomis ypatingomis dienomis! Tegul šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo! Melskimės už ligos paliestuosius ir kenčiančius netektį artimuosius. Ypač prisiminkime maldoje ir remkime mūsų medikus ir medicinos darbuotojus, civilinės valdžios atstovus, mūsų krašto policijos, kariuomenės pareigūnus bei visus, kurie aukojasi padėdami kitiems. Te šis ypatingas laikas kviečia mus permąstyti savo gyvenimo prasmę! Tebūna to vaisius naujai atrasta Velykų žinia: Kristaus žengimas per kančią ir mirtį į Prisikėlimą. Teguodžia mus Viešpats, kad ir po sunkiausių išbandymų mūsų laukia Velykos! 

Aleliuja, Kristus prisikėlė, iš tiesų prisikėlė!

Lietuvos vyskupai

Nuo rytojaus kviečiame dalyvauti šv. Mišiose ir Švč. Sakramento adoracijoje tiesioginės transliacijos pagalba: www.gailestingumas.lt

Tiesioginė Švč. Sakramento adoracijos transliacija visą parą.

Šv. Mišios transliuojamos įprastu laiku:
I-VII 10.00, 12.00, 20.00 – lietuvių kalba
I-VII 16.00 – lenkų kalba

Lietuvos vyskupai: paskelbus karantiną, nebevyks jokios viešos pamaldos

Tikinčiųjų dvasinis gėris – aukščiausias Bažnyčios rūpestis. Lygiai taip pat Bažnyčiai rūpi ir tikinčiųjų saugumas ir sveikata. Dėl šios priežasties Lietuvos vyskupai, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje nutarė, kad nuo kovo 16 d. 0 val. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, nebevyks jokios viešos pamaldos. Vyskupai dar kartą ragina tikinčiuosius neiti į bažnyčias, bet stebėti kunigo aukojamas šv. Mišias per TV, internetą, klausytis radijo transliacijų. Apsaugokime save ir kitus, ypač pagyvenusio amžiaus žmones! Stebėdami kunigo aukojamas šv. Mišias per TV ir melsdamiesi namuose, galite priimti dvasinę šv. Komuniją ir vienytis maldoje.

Bažnyčios lieka atviros privačiai maldai bei būtiniausiems asmeniniams tikinčiųjų patarnavimams.  Laidotuvės, krikštai ar kiti sakramentai bus teikiami dalyvaujant tik artimiausiems šeimos nariams.

Drauge raginame dar daugiau atsidėti privačiai maldai namuose: skaityti Šventąjį Raštą, prisimindami Jėzaus Kančią mintimis eiti Kryžiaus kelią, daugiau laiko skirti bendrai maldai šeimoje. Internetinės komunikacijos būdu šeimos ir pavieniai asmenys gali jungtis į maldos grupes ar švęsti Dievo Žodžio pamaldas. Išnaudokime šį laiką, kuomet negalime būti kartu fiziškai, maldai už sergančius ir kenčiančius – tai padės mums labiau vienytis su Jėzumi Gavėnios kelyje.

Viešpats ir šiuo išbandymų metu dovanoja mums ne vieną galimybę Jį atrasti iš naujo. Telydi kiekvieną iš mūsų tikėjimo kupina viltis! Teužtaria mus švč. Mergelė Marija – Ligonių Globėja ir Krikščionių Pagalba!

                                                                           Lietuvos vyskupai

Laiškas tikintiesiems apie pasikeitimus liturgijoje ir sielovados institucijų veikloje norint apsisaugoti nuo koronaviruso

2020 m. kovo 13 d.

Mieli broliai ir seserys,

Į Europą atkeliavo ir plinta koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą. Šios ligos atvejai užfiksuoti ir Lietuvoje. Kviečiu šio iššūkio akivaizdoje nuoširdžiai melstis vieni už kitus: už Lietuvoje ir visame pasaulyje sergančius, juos gydančius ir slaugančius bei valstybėse sprendimus priimančius žmones.

Ne vienas Jūsų pastarosiomis dienomis teiravotės, kokių priemonių bažnyčiose, parapijų namuose ir kituose sielovados centruose imtis, kad apsisaugotume patys ir apsaugotume kitus nuo koronaviruso infekcijos.

Pirma, jau tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad bažnyčiose yra iškabinta Sveikatos apsaugos ministerijos paruošta vaizdinė medžiaga, kurioje nurodomos septynios priemonės, itin sumažinančios apsikrėtimo koronavirusu pavojų: dažnas rankų plovimas su muilu ar dezinfekciniu skysčiu, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, artimo sąlyčio su kitais žmonėmis vengimas ir kt. Jei dar nesate susipažinę su šia vaizdine medžiaga, kviečiame nedelsiant tai padaryti!

Antra, laikinai – kol išliks užsikrėtimo pavojus ir atsižvelgiant į labiausiai viruso paveiktų pasaulio vyskupijų patirtį – bažnyčiose indai prie įėjimų, skirti švęstam vandeniui, liks tušti. Tad įžengę į bažnyčią žegnojamės nebemirkydami pirštų į švęstą vandenį. Kryžiaus ženklas – kaip ir švęstas vanduo – yra viena seniausių ir krikščionių itin gerbiamų sakramentalijų. Niekad nepamirškime kryžiaus ženklo.

Trečia, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pakitus virusologinei situacijai Lietuvoje, nuo šiandien laikinai (iki bus pranešta kitaip) keičiasi ir kai kurie liturgijos bei sakramentų praktikos elementai:

• iki mokyklos vėl pradės dirbti, nutraukiami visi katechezės užsiėmimai vaikams ir suaugusiems, tačiau nenutrūksta užsiėmimai mažose grupelėse, skirti suaugusiųjų įkrikščioninimui;
• atnašavimo metu Romos Mišiole numatytu metu (RM, 417) kunigas rankas gali nusiplauti ne vandeniu, o dezinfekciniu skysčiu;
• ramybės prieš Dievo avinėli vienas kitam palinkima linktelėjimu, o ne rankos paspaudimu; meldžiantis Tėve mūsų maldą nesusikimbama rankomis; 
• jokie objektai – nei kryžiai, nei relikvijoriai, nei vyskupų žiedai – nėra bučiuojami. Mišių pradžioje ir pabaigoje dvasininkas nebučiuoja altoriaus, o perskaitęs Evangeliją – Evangelijų knygos; 
• šiuo laikotarpiu šv. Komuniją galima priimti trimis būdais: įprastu būdu (į burną), į rankas arba dvasinę Komuniją (t. y. puoselėjant troškimą priimti sakramentinę Komuniją). Dvasiniu būdu priimti Komuniją gali ir dalyvaujantys šv. Mišiose, transliuojamose per televiziją ir radiją; 
• vaikai ir suaugusieji nebelaiminami dvasininkui nykščiu padarant kryžiaus ženklą ant palaiminimo prašančiojo kaktos – kryžiaus ženklas daromas iš tolėliau, nepaliečiant palaiminimo prašančiojo;
• iš vidinės klausyklų pusės ant grotelių užklijuojamas plonas skaidrios plėvelės lapas, kuris reguliariai keičiamas;
• indai prie įėjimų į bažnyčias, skirti švęstam vandeniui, liks tušti, įžengus į bažnyčią žegnojamasi nebemirkant pirštų į švęstą vandenį;
• pamaldų, kitų veiklų metu kviečiama išlaikyti kuo didesnį atstumą tarp dalyvių, vengti žmonių susigrūdimo;
• dvasininkai raginami nevykti į jokias užsienio šalis;
• apie galimus papildomus pakeitimus vyskupijoje dvasininkus ir tikinčiuosius informuos vietos vyskupas.

Primename, kad pareiga dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose galioja tik tiems, kurie yra pajėgūs ją įvykdyti, tai yra, pakankamai sveikiems žmonėms. Kiekvienas tikintysis, pajutęs į gripą ar peršalimą panašius ligos simptomus (karščiavimą, kosulį, dusulį, kitus kvėpavimo sutrikimus ir pan.), esantis koronaviruso rizikos grupėje, sergantis lėtinėmis ligomis, slaugantis ligonius ar senyvo amžiaus žmones, yra raginamas neiti į pamaldas, bet likti ir melstis namuose. Dėl savo ir kitų sveikatos bei saugumo negalintys dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose – šią pareigą galės atlikti stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją ar radiją. Šiuo laikotarpiu sekmadieniais 12.30 val. per LRT Plius televiziją ir LRT Klasika radijo programą bus transliuojamos šv. Mišios. Marijos radijas šv. Mišias transliuoja kiekvieną dieną.

Praeityje mūsų šalyje yra siautusi ne viena epidemija. Nemažai dvasininkų jos metu yra pasižymėję kaip dvasiniai savo bendruomenės vadovai ir ne vienas tikintysis tapo herojiško tarnavimo kenčiančiam artimui pavyzdžiu. Ir šiandien pirmasis svarbus būdas teisingai reaguoti į nuolat besikeičiančią situaciją – nesutrikti, nepanikuoti, bet laikytis rekomendacijų, kurias nurodo kompetentingos valstybės institucijos bei Lietuvos vyskupai. Klebonai nuolat ir operatyviai Jus informuos apie tai, kokie laikini pasikeitimai bažnyčioje, sielovadoje, liturgijoje yra būtini.

Brangūs broliai ir seserys! Kaip ir kiekvienas išbandymas žmogaus gyvenime, šis irgi yra proga ugdyti, grūdinti savo pasitikėjimą Viešpačiu bei skirti daugiau laiko maldai ir Jėzaus Kančios apmąstymui. Paradoksalu, bet šis iš pirmo žvilgsnio žmones vieną nuo kito atskiriantis laikotarpis gali padėti mums iš naujo atrasti bendrystės ir broliškos pagalbos vienas kitam vertę. Susimąstykime, galbūt kaimynystėje yra vienišų vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikia pagalbos apsirūpinant maistu ar būtiniausiomis priemonėmis, galbūt galime padėti pasirūpinti gydytojų, slaugytojų ir tų, kurie privalo šiuo metu eiti į darbą, vaikais? Saugokime save, bet nepamirškime ir artimo. Esame broliai ir seserys – ir tai ypač pajuntame tuomet, kai mums gresia pavojus, kuris nori atrodyti už viską didesnis ir baugesnis. Bet stipriausias yra Kristus, kurio Kryžiaus kelias neišvengiamai atveda į visas ligas ir net mirtį nugalintį Prisikėlimą.

Arkivysk. Gintaras GRUŠAS

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas

Dėmesio - dėl viruso grėsmės ir Gavėnios rekolekcijos šį savaitgalį yra atšaukiamos.

Priimti Gailestingumą - iššūkis ir malonė

Jau kitą savaitgalį (kovo 13–15 d.) kviečiame į Dievo Gailestingumo šventovės rekolekcijas „Priimti Gailestingumą“. Rekolekcijas ves – kun. Ričardas Doveika. Rekolekcijos prasidės kovo 13 d. 16 val. – lenkų kalba ir 20 val. – lietuvių kalba ir tęsis iki kovo 15 d. 20 val. šv. Mišių. Ateikime, atnaujinkime savo santykį su Dievu, priimkime Jo gailestingumą ir toliau Gavėnios kelionėje ruoškimės Viešpaties prisikėlimo šventei. 

Kviečiame dalyvauti visas tris dienas

Jau šią savaitę prasideda naujos veiklos „Bendruomenės namuose“. Šį ketvirtadienį – vasario 27 d. 18.00, pirmasis Šventosios Dvasios knygų klubo susitikimas kartu su šventovės rektoriumi – kun. Povilu Narijausku. Pirmoji nagrinėjama knyga Christoph Schonborn "Suradom gailestingumą". Ateik ir pasiimk draugą kartu. Regirstracija padėtų geriau pasirengti susitikimui. Registruotis galite čia (registracija į visas veiklas Bendruomenės veiklas).

Jau šį trečiadienį, vasario 26 d., pradedame Gavėnios kelionę šv. Velykų link. Gavėnios metu ruoškime savo širdis, susitaikykime su Viešpačiu. Išpažinties sakramente, patirkime nuodėmių nuplovimą. Nuodėmių, kurios trukdo Viešpaties Meilei pasiekti mus. Pasiryžkime atnaujinti savo širdį ir meilės keliu, kartu keliaukime šioje Gavėnios kelionėje link Viešpaties prisikėlimo šventės. 

Vasario 26 d. šv. Mišios – sekmadienio tvarka:

Lietuvių kalba: 10.00; 12.00; 18.00; 20.00

Lenkų kalba: 16.00

Gavėnios metu:
Graudūs verksmai – sekmadieniais po 10.00 (LT) ir 16.00 (PL) šv. Mišių.
Kryžiaus kelias – penktadieniais 11.00 (LT) ir po 16.00 (PL) šv. Mišių.

•  Vasario 10 d., pirmadienį,  minėsime šv. Skolastiką, mergelę

Šv. Skolastika, šv. Benedikto sesuo, gimė apie 480 m. Umbrijoje (Italija), mirė apie 547 m. Monte Kasine. Ji, kaip ir jos brolis, subūrė moteris, visiškai atsidavusias Dievui ir pasišventusias gyventi kontempliacijoje. Šv. Skolastika tapo to vienuolyno abate.

•  Vasario 11 d., antradienį,  minėsime Lurdo Švč. Mergelę Mariją ir pasaulinę ligonių dieną. Ligonių sakramentas sergantiems ir priėjusiems išpažinties bus teikiamas 16 ir 20 val. šv. Mišiose. 20 val. Mišiose giedos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovai. 

Lurdo Švč. Mergelė Marija, kurią ketvirtaisiais (1858 m.) po Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo metais Pirenėjų kalnuose prie Gavės upės netoli Lurdo miestelio paprasta mergaitė šv. Bernadeta Subiru (Soubirous) ne kartą matė Masabielio (Massabielle) uolose, save įvardijo: „Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas.“ Šiandien Lurdo šventovę kasmet aplanko milijonai maldininkų ir sveikatos Marijos užtarimu prašančių ligonių.

•  Vasario 14 d., penktadienį,  minėsime šv. Kirilą, vienuolį, ir Metodijų, vyskupą, Europos globėjus. Po 20 val. šv. Mišių šlovinimo vakaras su Gediminu Ivaškevičiumi.

Šv. Kirilas ir Metodijus, broliai, gimė Tesalonikuose (dabart. Salonikai, Graikija). Nuo 863 m. abu apaštalavo slavų kraštuose. Po brolio Kirilo mirties 869 m. Romoje, Metodijus tapo Moravijos ir Panonijos arkivyskupu. Metodijus mirė 885 m. Iki šių dienų daugelyje slavų kraštų liturgijoje remiamasi jų įdiegta kalba. Kirilas yra slavų raidyno, jo garbei vadinamo kirilica, autorius. Jie pripažinti Rytų ir Vakarų Bažnyčių vienybės – ekumeninio judėjimo – globėjais. 1980 m. gruodžio 31 d. Apaštališkuoju laišku Egregiae virtutis popiežius Jonas Paulius II Kirilą ir Metodijų paskelbė Europos globėjais.

•  Vasario 21 - 23 d., Vilniaus kunigų seminarija organizuoja pašaukimų savaitgalį abiturientams, studentams, ir vyrams iki 35 metų, ieškantiems savo pašaukimo. Kviečiame dalyvauti. Detalesnė informacija skelbimų lentoje.
•  Šventovės gale jau galite rasti vokus skirtus Gailestingumo savaitei. Juose galite surašyti turimus prašymus sau savo artimiesiems, ar jau iškeliavusiems. Surašę savo intencijas vokus prašome atnešti į zakristiją.
•  Dėkojame visiems kurie pernai metais skyrėte 2% Gyventojų pajamų mokesčio kaip paramą Šventovei. Kviečiame jus ir jūsų artimuosius tai padaryti ir šiais metais elektroninės bankininkystės pagalba arba užpildydami  anketas esančias šventovės gale. Už pildytas anketas  prašome atnešti į zakristiją.
•  Dėkojame jums už jūsų maldas, savanorystes ir aukas Šventovės ir Bendruomenės namų išlaikymui.

Informacija apie šventuosius paimta iš lk.katalikai.lt šioje svetainėje galite surasti ir kiekvienos dienos šv. Mišių skaitinius

Paskutinę 2019 m. dieną dėkojome Dievui už praeitus kalendorinius metus ir pasitikome 2020 m. Šventę pradėjome padėkos šv. Mišiomis, kuriose girdėjome, kad padėkoti galima ir atsiprašant bei priimant artimą. Giedojome padėkos himną „Te Deum laudamus“ ir besimeldami popiežiaus intencija sutikome 2020 metus! Po to šventė tęsėsi jau bendruomenės namuose, į kuriuos ėjome per šventiškai nusiteikusį Vilniaus senamiestį (su fejerverkais!). Greitai bendruomenės namai prisipildė žmonių, kurie vienas kitam iškėlė tikrą puotą. O taip pat garsusis rektoriaus troškinys, kuris buvo įvertintas puikiai. Pasistiprinę dvasiškai ir kūniškai keliavome žaisti protmūšio ir šaradų, kurie kėlė šypseną, juoką ir džiaugsmą. Po intensyvių žaidimų susėdome pažiūrėti filmo „Meilė ir Gailestingumas“. Nors dar bendruomenės namai neįrengti ir ne visiems užteko kėdžių, tikimės, kad visi kartu surasime galimybę kaip padauginti tų kėdžių, kad kitą kartą užtektų visiems. Po filmo visi greitai susitvarkėm ir ėjome toliau švęsti. Šį kartą Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos iškilmę. Gera buvo būti kartu, šventę pradėti Šv. Mišiomis ir Šv. Mišiomis ją užbaigti, pažinti vieni kitus ir kartu dėkoti Dievui už visą, ką turime!

Norėdami pasižiūrėti nuotraukas, spauskite čia: Nuotraukos

Kviečiame sutikti Naujuosius Metus kartu
- 23:00 Padėkos Dievui šv. Mišios už patirtas malones ir Gailestingumo šventovės bendruomenę
- Po jos šventimo pratęsimas "Bendruomenės namuose", Universiteto 4 (SVARBU!!! Nors remontai beveik pabaigti, tačiau įrengimo darbai tik prasideda, tad visus atvykstančius kviečiame atsinešti ant ko galėtumėt prisėsti (pledą, pagalvėlę ar nedidelę kėdutę - sako po popiežiaus vizito jas turi visi  )
- Suneštinė agapė ir firminis rektoriaus troškinys
- Žaidimai
- Michal Kondrat filmo "Meilė ir Gailestingumas" peržiūra
- 5:00 (greičiausiai pirmosios Vilniuje) šv. Mišios Švč. Mergelės Marijos, Dievo gimdytojos garbei.

Džiugi naujiena tiems, kas norėjo sudalyvauti kalėdiniame šlovinime su Gediminu Ivaškevičiumi, tačiau negalėjo - šlovinimo įrašas jau Gailestingumo šventovės Youtube kanale.

2019 12 27 Kalėdinis šlovinimas Gailestingumo šventovėje

Sveiki sulaukę šv. Kalėdų

Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų (Jn 1,14). Užgimusi viltis - didžiausia dovana kiekvienam iš mūsų. Viltis visose situacijose ir kiekvienoje širdyje. Viltis nušviečianti kiekvieną tamsą ir atnešanti ramybę.

Šiandien noriu dėkoti Jums, gyvosios Vilties liudytojai, Dievo Gailestingumo šventovės maldininkai, savanoriai, aukotojai ir geradariai. Jūs esat gyvas dievo stebuklas, liudijantis Dievo veikimą tarpe mūsų ir mumyse. Dėkoju Dievui už Jus, ir meldžiuosi kasdien už Jus. Jūs esate Dievo dovana ir malonė. Te neapsakomai Gailestingas Dievas nepaliauja Jus globojęs ir laiminęs.

Dėkoju, kad esate.

kun. Povilas Narijauskas

Kviečiame kartu švęsti mūsų Išganytojo užgimimą

Gruodžio 24 d. antradienis, Kūčios
iškilmingos Piemenėlių šv. Mišios 20:00 (LT)

Gruodžio 25 d. trečiadienis, Kristaus gimimas - I šv. Kalėdų diena

šv. Mišios:

10:00; 12:00; 18:00; 20:00 (LT)

16:00 (PL)

Gruodžio 26 d. ketvirtadienis, II šv. Kalėdų diena - šv. Steponas

šv. Mišios

10:00; 12:00; 18:00; 20:00 (LT)

16:00 (PL)

Advento rekolekcijos „Dievo Gailestingumo šventovėje“
Šį sekmadienį (gruodžio 8 d.) rekolekcijas ves Vilniaus arkivyskupo asmeninis sekretorius kun. Robertas Moisevič.
Advento II dalių rekolekcijos lietuvių kalba:
I dalis „Advento simboliai“: 10 val. ir 12 val. šv. Mišiose
II dalis „Čia, dabar, taip - Adventas“: 18 val. ir 20 val. šv. Mišiose.
Gailestingumo mylėtojus šį sekmadienį kviečiame sudalyvauti pilnoje rekolekcijų programoje - pasirinkti patogesnį rytinių šv. Mišių laiką, ir taip pat vakarinių. Sudalyvauti dvejose šv. Mišiose.
Lenkų kalba abi temos 16 val. šv. Mišiose.
Palaimingo ir džiugaus adventinio laukimo.

Mielos mamytės: Jūs prašėte - mes išgirdome. Jau nuo gruodžio 3 d. antradieniais 10 val. šv. Mišios mamytėms su mažais vaikais Dievo Gailestingumo šventovėje. Pradėkit ir pamatysim kas užaugs. Laukiam Jūsų

Dievo Gailestingumo Bendruomenės namų remontas tęsiasi!

Šiuo metu planuojama įrengti svarbią namų vietą - virtuvėlę, kuriai reikalingi baldai ir įvairi technika, o taip pat patalpų apšvietimas, kad susitikimų metu būtų šviesu ir gera ☺️

Kviečiame savo auka prisidėti prie virtuvėlės įrengimo, kurioje ateityje džiaugsimės vieni kitų bendryste.

Šis etapas tai:

Virtuvės baldai 3100 eur.

Buitinė technika ir santechnika 1283,01 eur.

Laiptinės ir patalpų apšvietimas 1096,81 eur.

Visa suma: 5479,82 eur. 

Prisidėti savo auka galite užnešdami auką į zakristiją, pervesdami elektroninės bankininkystės pagalba ir jau greitu metu PayPal pagalba.

Dėkojame Jums už maldas, savanorystes ir aukas

P.S. Gruodžio 1 d. jau yra surinkta 2940 eur.

Pirmasis neoficialus šventimas vyks Naujųjų metų naktį. Laukite detalesnės informacijos ir planuokime Naujųjų metų naktį praleisti kartu.

Melstis už mirusiuosius yra kiekvieno iš mūsų meilės pareiga. Mūsų maldos, užtarimo ir auka gali padėti jiems greičiau įeiti į Dievo karalystę. Vėlinių aštuondienio metu 10 val., 12 val. 16 val (lenkų kalba), 18 val. (tik sekmadienį) ir 20 val. šv. Mišios bus aukojamos už jūsų mirusius artimuosius, kurių vardus esate atnešę į zakristiją.  Kiekvieną dieną 16 val.(lenkų kalba) ir 20 val. (lietuvių kalba) šv. Mišiose bus giedamos gedulinės liturginės valandos. Oktavos metu išpažintys klausomos 9:30 - 16:00 ir 17:00 - 21:00 (o jei reikės tai ir ilgiau). Likime maldos vienybėje.

Rugsėjo 22 dieną minėsime Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje 1-ąsias metines. Dėkokime Dievui už Šventojo Tėvo vizitą, jo padrąsinančius žodžius bei maldas kartu su Lietuvos žmonėmis. Atsiliepkime į popiežiaus paraginimus ir melskimės, kad jo žinia pasiektų kiekvieną žmogų.

šv. Mišios 10 val.; 12val.; 18 val. ir 20 val. (lietuvių kalba) 16 val. (lenkų kalba)

„Nebijokite apsispręsti už Kristų, imtis Jo reikalo, tai yra Evangelijos, žmonijos, žmonių reikalo. Nes Jis niekada neišlips iš jūsų gyvenimo valties, visada lauks mūsų gyvenimo kryžkelėse, niekada nesiliaus mus kūręs iš naujo, net jei mes kartais stengiamės save sužlugdyti. Jėzus mums dosniai dovanoja daug laiko, kur yra erdvės nuopuoliams, kur niekas neprivalo emigruoti, nes yra vietos visiems. Bus daug norinčių pavergti jūsų širdis, užkrėsti jūsų troškimų laukus raugėmis, bet jei dovanojame savo gyvenimą Viešpačiui, galų gale geroji sėkla nugali visada (Popiežius Pranciškus, Lietuva, 2018 m. rugsėjo 22 d.).“

Rugsėjo 13-14 dienomis sukanka 84 m. kaip Jėzus padiktavo šv. Faustinai dabar jau visame pasaulyje žinomą Dievo Gailestingumo vainikėlio maldą.

Šią dieną kviečiame su viso pasaulio Dievo Gailestingumo bažnyčiomis ir koplyčiomis 15 val. jungtis į maldą bendromis intencijomis:

• Už taiką pasaulyje ir pilietinių karų pabaigą.
• Už tikėjimą vyskupų ir kunigų pašaukimu ir šventumu.
• Už vaikų ir jaunimo apsaugą nuo demoralizuojančių šiuolaikinių subkultūrų įtakos.
• Už Dievo Gailestingumo apaštalų ištvermę ir palaiminimą visame pasaulyje
• Visomis asmeninėmis intencijomis

Kaip visa buvo?

1935 m. rugsėjo 13 d., penktadienis

"Vakare, kai buvau savo celėje, išvydau angelą, Dievo rūtybės vykdytoją. Vilkėjo šviesiu drabužiu, su spindulingu veidu, po jo kojomis - debesis, iš debesies jam į rankas ėjo žaibai ir perkūnijos, o iš jo rankų išėjo ir lietė žemę.Kai išvydau šį Dievo rūstybės ženklą, kuris turėjo paliesti Žemę, o ypač vieną vietovę, kurios dėl teisingų priežasčių negaliu įvardyti, ėmiau prašyti angelą, kad kelias akimirkas palauktų, o pasaulis atgailaus. Tačiau šalia Dievo rūstybės mano prašymas buvo niekas. [...] Pradėjau maldauti Dievą dėl pasaulio vidujai girdimais žodžiais. (D474)

Kai taip meldžiausi, išvydau angelo bejėgiškumą, ir jis negalėjo įvykdyti teisingos bausmės, kuri teisingai priklausė už nuodėmes. Dar niekada nesimeldžiau su tokia vidine jėga kaip tuomet. Žodžiai, kuriais maldavau Dievą, yra šie: Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo sūnaus, o mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes; dėl sopulingosios Jo kančios būk mums gailestingas. (D475)

Kitos dienos rytą, kai įėjau į mūsų koplyčią, išgirdau viduje šiuos žodžius. Kiek kartų įeisi į koplyčią, iškart sukalbėk tą maldą, kurios vakar tave išmokiau. Kai sukalbėjau šiuos žodžius, išgirdau sieloje žodžius: Ši malda yra mano pykčiui numalšinti, ją kalbėsi devynias dienas su įprastu rožiniu taip: pirmiausia sukalbėsi vieną "Tėve mūsų" ir "Sveika Marija". ir "Tikiu Dievą", vėliau ties "Tėve mūsų" karoliukais kalbėsi šiuos žodžius: "Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo sūnaus, o mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes"; ties "Sveika Marija" karoliukais kalbėsi šiuos žodžius:"Dėl sopulingos Jo kančios būk gailestingas mums ir visam pasauliui". Pabaigoje triskart kalbėsi Žodžius: Šventas Dieve, Šventas Galingasis, Šventas Amžinasis pasigailėk mūsų ir viso pasaulio". (D476)

(Tekstai paimti iš šv. ses. M. Faustina Kowalska "Dienoraštis Dievo Gailestingumas mano sieloje" 2014 Katalikų pasaulio leidiniai)

2019 09 01 skelbimai

XXII Eilinis sekmadienis

•  Rugsėjo 3 d., antradienį, minėsime šv. Grigalių Didįjį, popiežių ir Bažnyčios mokytoją.

Šv. Grigalius Didysis (540–604), palikęs sėkmingą politinę karjerą, tapo vienuoliu benediktinu. 590 m. išrenkamas popiežiumi. Grigalius I pirmasis pradėjo vartoti titulą „Dievo tarnų tarnas“ (lot. Servus servorum Dei), kurį popiežiai tebevartoja iki šiol. Reformavo bažnytinį giedojimą, kuris jo garbei vadinamas grigališkuoju. Grigalius yra vienas iš keturių didžiųjų Vakarų Bažnyčios mokytojų. Bažnyčią valdė kaip tikras ganytojas, visokiais būdais padėdamas vargšams, puoselėdamas vienuolinį gyvenimą, visur stiprindamas tikėjimą.

•  Rugsėjo 4 d., trečiadienį, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas minės konsekravimo 9–ąsias metines. Kviečiame savo maldoje prisiminti ganytoją. 
•  Nuo rugsėjo 5 d. pradėsime melstis Dievo Gailestingumo noveną, taip rengdamiesi rugsėjo 13–14 dienomis minėti Dievo Gailestingumo vainikėlio padiktavimo šv. Faustinai 84–ąsias metines. 
•  Pirmadienį jau prasidėjo Dievo Gailestingumo šventovės bendruomenės namų remontas. Kviečiame savo asmenine auka prisidėti prie bendruomenės namų įrengimo. Tai galite padaryti užnešę auką į zakristiją arba pervesdami auką elektroninės bankininkystės būdu. Sukurkime bendruomenės namus, kuriuose būtų gera būti.
•  Rugsėjo 1–8 dienomis Trakuose vyksta Trakų Dievo Motinos - Lietuvos globėjos atlaidai.
•  Rugsėjo 7 d. jau tryliktus metus iš eilės vyks piligriminis jaunimo žygis iš Aušros Vartų į Trakų baziliką. Pradžia — 8.00 prie Aušros Vartų. Numatoma pabaiga — 22.00 Trakuose. Po renginio norinčiuosius autobusai nemokamai parveš į Vilnių.
•  Dėkojame visiems, kurie savo malda, savanoryste ir auka prisidedate prie Dievo Gailestingumo šventovės gyvavimo. 

Rugpjūčio 31 d. švęsime 6-ąsias nuolatinės Adoracijos metines (šešeri metai, kaip Dievo Gailestingumo šventovės durys yra atidarytos dieną ir naktį).
Kviečiame dėkoti už Adoraciją ir visas per ją patirtas malones.
Programa
10:00 Šv. Mišios
11:30 Rožinio malda
12:00 Šv. Mišios (transliacija per Marijos radiją). Šiose Mišiose ypač kviečiame ateiti šeimas, 2018 m. priėmusias Santuokos sakramentą - dėkoti už pirmuosius metus ir atnaujinti Santuokos sakramento pažadus.
15:00 Giedamas Dievo Gailestingumo vainikėlis ir litanija
18:00 Prasideda išpažinčių klausymas, Šlovinimas (“Ostium”)
19:00 Rožinio malda su Šlovinimu
20:00 Iškilmingos padėkos šv. Mišios (aukos kun. Gabrielius Satkauskas)
21:00 - 00:00 Šlovinimas (Gediminas Ivaškevičius, Martynas Jokšas, Radvilė Žalaitė)
Visą tą laiką bus galimybė atlikti išpažintį, dvasinį pokalbį ar paprašyti užtarimo maldos.
Šventimą baigsime asmenišku kiekvieno palaiminimu Švč. Sakramentu.

Kviečiame rugpjūčio 14 d. pasitikti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę Dievo Gailestingumo šventovėje.

Vigilijos programa:
20.00 - šv. Mišios
Po šv. Mišių iki 23.00 - šlovinimo malda (giesmėmis šlovins Gediminas Ivaškevičius, tarp giesmių - mąstymai)

Vigilijos metu bus galimybė atlikti išpažintį.

Su Dievo gailestingumo savaitės renginių programa galite susipažinti atsisiųsdami šį dokumentą.

Tik šiandien aš pabandysiu gyventi kaip niekada –
neketindamas išspręsti viso gyvenimo problemų.

Tik šiandien aš būsiu mandagus ir paslaugus –
nieko nekritikuosiu ir nesikėsinsiu ką nors pataisyti ar drausminti, išskyrus save patį.

Tik šiandien aš būsiu laimingas,
nes esu sukurtas laimei ne tik būsimame pasaulyje, bet ir šiame.

Tik šiandien aš prisitaikysiu prie aplinkybių,
nenorėdamas, kad jos paklustų mano užgaidoms.

Tik šiandien aš paskirsiu dešimt minučių gerai knygai,
prisimindamas, kad kaip maistas reikalingas kūnui, taip gera knyga – sielos gyvenimui.

Tik šiandien aš padarysiu gerą darbą ir apie tai niekam nepasakosiu.

Tik šiandien aš padarysiu nors vieną dalyką, kurio nenoriu,
ir jei būsiu įžeistas, aš pasistengsiu, kad niekas apie tai nesužinotų.

Tik šiandien aš susidarysiu smulkią dienotvarkę,
gal aš jos neįvykdysiu, bet ją vis tiek parašysiu.
Ir saugosiuos dviejų negandų: skubėjimo ir neryžtingumo.

Tik šiandien aš tvirtai tikėsiu (net jei aplinkybės bus priešingos),
kad Apvaizda rūpinasi manimi taip tarsi daugiau niekas pasaulyje neegzistuotų.

Tik šiandien aš nesibaiminsiu
ir ypatingai nebijosiu gėrėtis tuo, kas gražu ir tikėti gerumu.

Aš galiu daryti gėrį dvyliką valandų, ir nenuleisti rankų.
Bet jei galvočiau, kad turiu tai daryti visą gyvenimą – pritrūkčiau drąsos.

Iš pranc. k. vertė ses. Danguolė Gervytė RA

gailestingumas.com