Šiandien atvesk man sielas, kurios yra skaistyklos kalėjime, ir panardink jas į mano gailestingumo bedugnę, tegul mano kraujo srovės atvėsins jų karštį. Visas šias sielas aš labai myliu, jos atsilygina mano teisingumui; tu gali suteikti joms palengvėjimą […] Iš baisios skaistyklos ugnies kaitros kyla aimana į Tavąjį gailestingumą. Ir patiria paguodą, palengvėjimą bei atvėsį dėl išsiliejusios kraujo ir vandens srovės. 

(Faustinos dienoraštis 1226, 1227)